LIETUVOS GYVENTOJŲ TREMTIES IR KALINIMO VIETOS
SOVIETŲ SĄJUNGOJE

Lama, Norillag

Kraštas/respublika: Krasnojarsko

Valstybė: RSFSR

 Lama – atskiras lagerinis punktas, priklausęs Norillago lagerių grupei. Jis buvo įsteigtas 120 km. nuo Norilsko, Lamos ežero pakrantėje.

1941 m. rugpjūčio mėn. pradžioje čia buvo atvežti Baltijos valstybių aukšto rango  artilerijos karininkai. Viso jų buvo 40 žmonių, iš kurių 14 buvo lietuvių karininkai:

1941 m. rugpjūčio mėn. į šį punktą buvo atvežta 40 aukšto rango Baltijos valstybių karininkų.   Keturiolika iš jų buvo  lietuviai:

generolas Vincas Žilys – 29-ojo teritorinio šaulių korpuso artilerijos viršininkas

generolas Jonas Juodišius – 179-osios šaulių divizijos artilerijos viršininkas

pulkininkas Vladas Sidzikauskas – artilerijos pulko vadas

pulkininkas Alfonsas Sklėrius – artilerijos pulko vadas

pulkininkas Leonas Rupšys – 184-osios šaulių divizijos artilerijos viršininkas

pulkininkas Vincas Jasulaitis – 184-osios šaulių divizijos štabo viršininkas

 pulkininkas Kazys Abaras – 29-ojo teritorinio šaulių korpuso artilerijos štabo viršininkas

 papulkininkis Adomas Jonavičius – artilerijos pulko vadas

papulkininkis Antanas Malijonis – 179-osios šaulių divizijos artilerijos štabo viršininkas

papulkininkis Edvardas Tallat-Kelpša – artilerijos pulko štabo viršininkas

papulkininkis Petras Daukšys – artilerijos pulko vadas

papulkininkis Pranas Matulis – artilerijos pulko štabo viršininkas

majoras Antanas Dapkus – artilerijos pulko vadas 

majoras Balys Steikūnas – artilerijos pulko štabo viršininkas

Visi išvardinti artilerijos karininkai  1941 m. birželio mėn.  buvo siųsti į Maskvos F. Dzeržinskio artilerijos akademijos tobulinimosi kursus.

Po kelių dienų, visiems karininkams atvykus į  artilerijos akademiją, jie  buvo išsiųsti į akademijos vasaros stovyklą. Čia jau buvo atvykę trylika  aukšto rango karininkų iš Latvijos ir penkiolika – iš Estijos.

Tik prasidėjus artilerijos karininkų stažuotei, kilo Vokietijos-Sovietų Sąjungos karas. Artilerijos akademija buvo uždaryta, o jos karininkai ir dėstytojai išsiųsti į frontą. 1941 m. birželio 28 d. visi 42 Baltijosvalstybių karininkai buvo išsiųsti į poligone esantį akademijos štabą ir ten suimti.

Po beveik  dvi savaites trukusios sunkios kelionės Sibiro geležinkeliu,  karininkai 1941 metų liepą buvo atgabenti į  Krasnojarską. Iš čia jie buvo nuvežti į Jenisėjaus upės prieplauką, susodinti į baržą ir nuplukdyti į šiaurinį upės uostą – Dudinką. Vėliau visi karininkai pateko į galutinį paskyrimo vietą – Norilsko lagerio padalinį Lamą.

Karininkai buvo atvežti į Lamos lagerį be jokių konkrečių kaltinimų. Jiems nebuvo užvestos jokios kaltinamosios bylos, jie nebuvo  tardomi, nepaskelbti jokie teismo nuosprendžiai. Tik antraisiais  kalinimo metais į Lamos lagerį atvyko grupė tardytojų, kurių tikslas – Baltijos valstybių karininkams sudaryti konkrečias kaltinimo bylas.

Atvykę kariškiai turėjo patys įsirengti ten lagerį. Iki jų atvežimo, ten buvo statoma Norillago administracijos poilsio vila. Netoliese buvo pastatyta aviacinė palapinė su gultais, kur ir buvo apgyvendinti kaliniai.

Karininkai patys pastatė sau barakus, dirbo įvairius darbus, rinko žaliavas vitamino C gamybai. Pirmoji žiema Lamos lageryje buvo labai sunki. Jai baigiantis, nuo bado ir ligų  mirė 14 kariškių. Antraisiais kalinimo metais mirė pulkininkai A. Sklėrius ir L. Rupšys, vėliau - pulkininkas leitenantas P. Daukšys bei majoras A. Dapkus, dar septyni latvių ir estų karininkai.

1944 metų pavasarį pulkininkus K. Abarą ir A. Jonavičių - kaip sunkius ligonius, išvežė į Norilsko ligoninę. 1944 metų vasarą lietuvių karininkų kalinimas Lamos lageryje pasibaigė: jie buvo išsiųsti į Mordovijos lagerius. Į Lietuvą po ilgų kalinimo metų grįžo tik septyni karininkai. Paskutinis 1956 m. grįžo Vladas Sidzikauskas.