LIETUVOS GYVENTOJŲ TREMTYS IR KALINIMAS
SOVIETŲ SĄJUNGOJE

Anošinskas

Rajonas: Buluno

Kraštas/respublika: Jakutijos ASSR

Valstybė: RSFSR

 Anošinskas(rus. Аношинск) – išnykusi žvejų gyvenvietė saloje Buluno rajone. Vakarinį Anošinsko salos krantą skalauja Lenos upės protaka, rytinį – Laptevų jūra.

Pirmieji tremtiniai į Anošinską atgabenti 1943 m. žiemą iš Trofimovsko. Keletas palikti saloje kaip nuolatiniai gyventojai, kiti – sezoniniai darbininkai žiemos žvejybai. Vasarą, pasibaigus žvejybos sezonui, dauguma Anošinsko tremtinių, kartu su Bobrovsko ir kitų gretimų salų tremtiniais, išplaukdavo žvejoti į kitas vietas, daugiausia Tumatą. Rudenį – sugrįždavo į Anošinską. Tarp pirmųjų į Anošinską atplukdytų tremtinių buvusi Ona Ulevičiūtė-Kavaliauskienė atsiminimuose apie gyvenvietę rašė: „Sala buvo tuščia. Jokios jurtos net nebuvo. Mus paliko ant kranto ir nuplaukė. Vėl šalom, kol pasistatėm jurtas iš medžių nuolaužų, kurias palieka pavasarį susigrūdę ledai. Įrankiai – tik kirvis ir vienas pjūklas, o šeimų daug. Per kelias dienas surentėm jurtas ir jose gyvenom po kelias šeimas. Kai Lena sustojo t.y. užšalo, atvežė tinklus ir pradėjom žvejoti. Aš dar buvau vaikas, mano darbas buvo aprūpinti jurtas malkomis, o jų reikėjo daug. Visus 4 metus, kuriuos gyvenome Anošinske, dieną iš dienos per šalčius ir pūga rinkau, skaldžiau ir įsikibusi į roges tempiau malkas. Kai mediena baigdavosi arti, reikėdavo nueiti ir po kelis kilometrus. Kai suėjo 14 metų, turėjau eiti darinėti ir sūdyti žuvies vasaromis. Tik po 4 metų leido grįžti į Trofimovską.

1945–1946 m. Anošinskas išaugo į nedidelį kaimelį. Pavasariais čia apsistodavo žvejai iš Lenos deltos salų, kurias kasmet užliedavo patvinusi upė. Tuo metu Anošinske jau gyveno kiek daugiau darbingo amžiaus vyrų.  1945 m. saloje pradėjo veikti medicinos punktas, kurio vedėju buvo paskirtas Kazimieras Barniškis[1]. Punktas įrengtas Barniškių šeimos jurtoje. Nebuvo atskirų patalpų ligoniams priimti, vaistams gaminti. Pokario metais Anošinske pastatyta Trofimovsko lietuvių žvejų kolūkio „Rybak“ kontora, klubas. 1946 m. vasarą klube įrengta pradinė mokykla.

5-ojo dešimtmečio pabaigoje Lenos deltoje sumažėjo žuvies ir Anošinsko gyvenvietė sunyko. Dauguma čia gyvenusių tremtinių 1947 m. vasarą buvo išplukdyti į kitas Buluno rajono gyvenvietes. Šiuo metu Anošinsko sala yra negyvenama. Joje išlikę tik tremtinių statytų žvejų jurtų ir ūkinių pastatų griuvėsiai.



[1]E. Barniškis, Už tvoros, Ukmergė: Valdo leidykla, 2011, p. 70.