LIETUVOS GYVENTOJŲ TREMTYS IR KALINIMAS
SOVIETŲ SĄJUNGOJE

Ust Čaryšo Pristanė

Rajonas: Ust Pristanės

Kraštas/respublika: Altajaus kr.

Valstybė: RSFSR

 Ust Čaryšo Pristanė (rus.Усть-Чарышская Пристань) – kaimas ant Obės upės kranto, apie 150 km į pietus nuo Altajaus krašto sostinės Barnaulo, Ust Pristanės rajono centras. Tai buvo viena didžiausių gyvenviečių regione. Įkurta dar įkurta dar XVIII a. pabaigoje. 1939 m. čia gyveno daugiau nei 9 tūkst. žmonių. Buvo pastatytas didelis grūdų elevatorius ir įrengtas upės uostas (iš jo kilęs ir gyvenvietės pavadinimas: rus. пристань – liet. uostas, marina).

Tremtiniai iš Lietuvos Ust Čaryšo Pristanėje daugiausia atsidūrė pokario metais. Dalis jų - šeimos ar pavieniai tremtiniai perkelti iš Čekanichos ir kitų rajono kaimų, dalis – pabėgę ir į tremtį sugrąžinti lietuviai. Iš viso 1945–1958 m. čia tremtyje gyveno apie 15 žmonių iš Lietuvos (tarp jų - Utenos žydų Leibos ir Doros Kacų šeima, 1947 m. iš tremties pabėgęs Algirdas Šapoka ir kiti).

1957–1958 m. dauguma tremtinių paleisti iš tremties ir pamažu sugrįžo į Lietuvą. Ust Čaryšo Pristanės kaimas išliko, tačiau XX a. pabaigoje gerokai sumažėjo. Šiuo metu čia gyvenama.