LIETUVOS GYVENTOJŲ TREMTYS IR KALINIMAS
SOVIETŲ SĄJUNGOJE

Jelo

Rajonas: Ongudajskij

Autonominė sritis: Gorno-Altajskaja aut. sr. (d.Altajaus Respublika)

Kraštas/respublika: Altajaus kr.

Valstybė: RSFSR

 Jelo(rus. Ело) – kaimelis Ongudajaus rajone, apie 40 km į vakarus nuo rajono centro, dauboje tarp Seminskio ir Terektinskio kalnų ruožų. Kaimo pavadinimas kildinamas iš altajiečių kalbos žodžio jоло – kilnusis erelis.

6-ojo dešimtmečio pradžioje iš Tengos tarybinio ūkio gyvenviečių į Jelo kaimą perkeltos kelios lietuvių šeimos, tarp jų Zelmos Aleknavičienės-Pautovos šeima.Kaime tuo metu veikė paštas, ambulatorija, pirtis, pradinė mokykla. Daugiausia gyveno altajiečiai. Taip pat V. Pautovos-Dvarionienės teigimu čia buvo patekę dar apie 30 įvairių tautybių tremtinių (Pavolgio vokiečių, ukrainienčių ir t.t.). Dauguma tremtinių dirbo miškuose – aprūpindavo kaimą mediena.

Pautovų šeima iš Jelo į Lietuvą sugrįžo 1964 m. Apie kitų čia gyvenusių tremtinių likimus duomenų nėra. Jelo kaimas išliko ir šiandien yra vienas tradicinės altajiečių kultūros centrų.