Pavlovskas
Rajonas: Pavlovsko
Kraštas/respublika: Altajaus kr.
Valstybė: RSFSR
Pavlovskas
Pavlovskas (rus. Павловск) – 1763 m. įkurtas kaimas, Pavlovsko rajono centras, 59 km į vakarus nuo Altajaus krašto sostinės Barnaulo.
1942 m. į Pavlovską iš Kamenio prie Obės atvežtos generolo Stasio Raštikio dukros Marija Meilutė (Alksnienė) ir Laimutė Julija (Dobrovolskienė) su seneliu, prezidento Antano Smetono broliu Motiejumi Smetona ir močiute Barbora Smetoniene. Taip tap kurį laiką Pavlovske apgyvendinta S. Raštikio brolio Andriaus Raštikio šeima (pats A. Raštikis nuo 1941 m. kalintas Rešiotų lageryje, Krasnojarsko kr., 1944 m. atvežtas į tremtį Altajaus kr.) ir sesuo Adelė Raštikytė. Vėliau dalis tremtinių perkelti į už 10 km nuo Pavlovsko buvusį NKVD pagalbinį ūkį. Marija ir Laimutė Raštikytės su seneliais palikti Pavlovsko kaime. Čia jie neturėjo jokio pragyvenimo šaltinio. Mergaitės buvo priverstos vogti netoliese buvusiame ūkyje augusias daržoves, močiutė su seneliu – rinkti dilgeles, balandas, šiukšlynuose – bulvių lupenas[1]. Vėliau vietos pareigūnai šeimai pradėjo tiekti maisto atsargų, kadangi mergaitės siekta panaudoti į sovietų okupuotą Lietuvą priviliojant į vakarus pasitraukusį jų tėvą[2]. Tuo pat metu mergaitės pradėjo lankyti Pavlovsko pradinę mokyklą.
1943 m. praradęs sąmonę ir susižalojęs galvą mirė Motiejus Smetona. Jo palaidojimo vieta nėra žinoma. Pasak M. Raštikytė-Alksnienės, atvykę NKVD pareigūnai senelio palaikus įkėlė į neobliuotų lentų dėžę ir išvežė.
1946 m. Laimutė ir Marija Raštikytės kartu su močiute buvo parvežtos į Lietuvą. Jos buvo verčiamos rašyti laiškus tėvui, prašyti, kad jis sugrįžtų į Lietuvą. Siekant privilioti gen. S. Raštikį buvo naudojamos ir tremtyje darytos jo dukrų nuotraukos. Tėvui nesugrįžus, šeima sužinojo apie gręsiantį antrą trėmimą. Nuo 1947 m. Raštikytės buvo slapstomos, gyveno atskirai, pakeistomis pavardėmis. B. Smetonienė 1948 m. ištremta į Irkutsko sritį. 1955 m. ji mirė Taljane, Usolės r.
Pavlovsko kaimas XX a. antrojoje pusėje gerokai išaugo.