LIETUVOS GYVENTOJŲ TREMTYS IR KALINIMAS
SOVIETŲ SĄJUNGOJE

Novoaleksejevkos tarybinis ūkis

Rajonas: Slavgorodo (d.Burlos)

Kraštas/respublika: Altajaus kr.

Valstybė: RSFSR

 Novoaleksejevkos tarybinis ūkis(rus. Новоалексеевский овцесовхоз) – išnykęs tarybinis ūkis Burlos (iki 1944 m. Slavogorodo) rajono teritorijoje, Kulundos stepėje. Tarybinio ūkio centras – Burlos kaimas. Novoaleksejevkos t. ū. priklausė 3 fermos (t.y. gyvenvietės prie avių aptvarų, ganyklų ir dirbamų laukų). Tarybiniame ūkyje buvo auginamos avys, kviečių laukai, kai kur buvo auginami ir kukurūzai, arbūzai.

Iš viso į Novoaleksejevkos tarybinio ūkio gyvenvietes 1941 m. birželį buvo ištremta apie 70-80 Lietuvos gyventojų, daugiausia iš Kaišiadorių ir Kauno rajonų.

Novoaleksejevsko tarybinio ūkio 1-a ferma

Nedidelė gyvenvietė už 5–6 km nuo Burlos. Čia atvežta 10 lietuvių. Pasak Eleonoros Lengvinaitės-Naudžiūnienės gyvenvietėje iš bado mirė eigulys Izidorius Taparauskas ir jo dukra Irena. 1947 m. Naudžiūnų šeima (Pranciška Naudžiūnienė ir jos sūnūs Alfredas ir Daumantas) pabėgo iš tremties ir sugrįžo į Lietuvą. 1949 m. visi buvo suimti, nuteisti 3 metams lagerio, vėliau grąžinti į tremtį. Kitų duomenų apie tremtį 1-osios fermos gyvenvietėje neišliko.

Novoaleksejevkos tarybinio ūkio 2-a ferma

Nedidelė apleista gyvenvietė už 10 km nuo Burlos. Čia gyveno vos pora vietinių gyventojų šeimų. Į 2-ąją fermą atitremta apie 20 lietuvių. Atvežus tremtinius (be lietuvių čia buvo lenkų, Pavolgio vokiečių) gyvenvietė nesiplėtė, nevyko jokios statybos. Tremtiniai 2-osios fermos gyvenvietėje buvo apgyvendinti nedideliuose dviejų kambarių iš molio ir šiaudų suplūktuose nameliuose. Jie buvo žemi, su vienu langu ir keliais iš lentų sukaltais, šiaudais dengtais gultais. Netoliese nuo tremtinių būstų buvo pastatyta kontora, namas brigadininkams ir avių tvartai.

Tremtinių gyvenimas 2-ojoje Novoaleksejevkos tarybinio ūkio fermoje, kaip ir visur, buvo sunkios. Pirmaisiais tremties metais tremtyje kaimelyje vietos NKVD beveik kiekvieną mėnesį vykdė kratas. Jų metu daugelis žmonių neteko dar iš Lietuvos atsivežtų asmeninių daiktų, papuošalų, vaistų, knygų (dažniausiai maldaknygių).

1943–1945 m. dalis tremtinių iš 2-osios fermos gyvenvietės buvo perkelti į Burlos kaimą arba Slavgorodą. 2-oje fermoje gyventi liko apie 10 lietuvių. Dauguma jų 1947–1948 m. ryžosi bėgti iš tremties ir sugrįžo į Lietuvą. 1948 m. gruodį – 1949 m. sausį beveik visi bėgliai buvo suimti, nuteisti trims metams lagerio, vėliau sugrąžinti į tremtį Altajaus krašte (dažniausiai Burloje arba Slavgorode).

Kapinės. Tremtyje Novoaleksejevkos 2-os fermos gyvenvietėje mirė 2 lietuvės. Abi buvo palaidotos nedidelėse kapinaitėse šalia gyvenvietės.

Novoaleksejevkos tarybinio ūkio 3-oji ferma

 Į šiai fermai priklausiusią gyvenvietę buvo atvežta dauguma į Novoaleksejevkos tarybinį ūkį ištremtų lietuvių. Gyvenvietė buvo įsikūrusi pusiaukelėje tarp Burlos kaimo (apie 30 km į šiaurės vakarus) ir Karasuko, nuo 1944 m. įtraukto į  Novosibirsko srities teritoriją.

Į 3-osios fermos gyvenvietę 1941 m. liepą atvežti 48 tremtiniai iš Lietuvos. Daugiau nei pusė tremtinių – nepilnamečiai (13 – jaunesni nei 10 metų vaikai). Tremtiniams čia nebuvo paruošta gyventi tinkamo ploto, todėl visi pirmąją vasarą praleido gyvendami apleistame tvarte, kuriame anksčiau buvo laikomis tarybinio ūkio avys. Artėjant žiemai tremtiniai perkelti į iš molio ir šiaudų drėbtą baraką, kur visi gyveno bendroje patalpoje.

Tuo metu dauguma 3-osios fermos darbininkų buvo kolektyvizacijos metu išbuožintų ukrainiečių šeimos, į Altajaus kraštą atvykusios XX a. pradžioje. Kaimelyje veikė nedidelė pradinė mokykla. Artimiausia vidurinė – Burloje. Tremtinių vaikai mokytis pradėjo tik po kelių metų, praleistų tremtyje. Žiemą daugelis tiesiog sėdėdavo barake, nes neturėjo pakankamai šiltų rūbų.

Kai kurios šeimos 1943 m. gavo leidimus iš 3-osios fermos persikelti į Slavgorodą (daugiausia į prie Slavgorodo miesto veikusią plytinę, kur nuo 1941 m. liepos gyveno daug lietuvių) arba Burlą. 1947–1948 m. apie 15 žmonių pabėgo iš tremties 3-osios fermos gyvenvietėje ir sugrįžo į Lietuvą. Po metų dauguma bėglių buvo suimti, įkalinti ir apie 1952 m. sugrąžinti į tremtį, daugiausia - Burlos kaime ir Slavgorode.

Tremtyje 3-osios fermos gyvenvietėje mirė ir buvo palaidoti 2 tremtiniai. Apie kapinių vietą  nėra išlikusių duomenų.