LIETUVOS GYVENTOJŲ TREMTYS IR KALINIMAS
SOVIETŲ SĄJUNGOJE

Svetlooziorskojė

Rajonas: Srostkų (d. Bijsko)

Kraštas/respublika: Altajaus kr.

Valstybė: RSFSR

 Svetlooziorskojė (rus. Светлоозерское) kaimas Srostkų (dabar – Bijsko) rajone, 25 km į rytus nuo Bijsko. Svetlooziorskojė XX a. viduryje buvo stambaus kiaulininkystės tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.

1941 m. liepos 3 d. iš Bijsko geležinkelio stoties į Svetlooziorskoję atgabenta apie 50 Lietuvos tremtinių šeimų (apie 160 žmonių). Daugiausia lietuvių, taip pat Lietuvos žydų ir lenkų. Tarp tremtinių buvo 6 tuo metu besilaukiančios moterys. Į Svetlooziorskoję buvo ištremta ir tarpukario Lietuvoje žinomų žmonių: filosofijos daktaras, psichologas Jonas Pankauskas su šeima, buvęs Kauno teismo svarbesnių bylų tardytojas ir Apeliacinių rūmų prokuroro padėjėjas Stasys Sasnauskas su šeima, diplomato Voldemaro Čarneckio[1] šeima – žmona Eleonora ir vaikai Algirdas, Petras, Povilas, Vytautas ir Liucija.

Visi tremtiniai Svetlooziorskojėje buvo apgyvendinti viename sename mediniame pastate. Pasak vienų tremtinių, tai buvo vasarą ištuštėjusi kaimo mokykla, kitų – gyvenvietės klubas. Patalpų viduje nebuvo krosnies, baldų, todėl žmonės gyveno tiesiog ant grindų. Dėl antisanitarinių sąlygų, nuovargio ir šalčio tarp tremtinių plito vidurių šiltinė, dizenterija, tymai. Pastate tremtiniai gyveno iki žiemos, vėliau juos paskirstė į kitas patalpas – pas vietinius gyventojus ar į darbininkų baraką.

Dalis dirbo gyvulių fermoje, kiti – miško pramonėje, laukuose. Dvi moteris, geriausiai mokėjusios rusų kalbą, paskirtos buhalterės ir sąskaitininkės pareigoms. Kiti tremtiniai dirbo įvairius atsitiktinius darbus. Pavyzdžiui, Eleonora Čarneckienė uždarbiavo, prižiūrėdama kitiems tremtiniams išėjus į darbus būstuose paliktus jų mažamečius vaikus. Tremtiniai, kurie dirbo kiaulidėse, slapta parsinešdavo namo kiaulių ėdalo. Į maistą buvo mainomi drabužiai ir kiti daiktai.

1942 m. apie 100 žmonių iš Svetlooziorskojės buvo išvežti į Jakutiją, daugiausia į Buluno rajone buvusias Bykovo ir Muostacho gyvenvietes. Keletas šeimų išvežta į Ust Janos rajoną. Svetlooziorskojėje liko apie 50 tremtinių. 1947 m. 16 iš jų ryžosi bėgti iš tremties. 8 iš jų buvo sugauti, nuteisti 3 metams lagerio ir vėliau grąžinti į tremtį.  Pasibaigus karui Barbara Mindak ir Gabrielė Golubovič Mindakienė emigravo į Lenkiją. Kiti tremtiniai 1956–1960 m. sugrįžo į Lietuvą.

XX a. pabaigoje gyvenvietė išsiplėtė. Šiuo metu čia gyvenama.

Kapinės. Tremtinių liudijimais pačiame Svetlooziorskojėje kapinių nebuvo. Mirusius laidojo už 6 kilometrų, gretimo kaimo kapinėse. Žinomi 3 čia mirę tremtiniai, tačiau atsiminimuose minima, kad mirusiųjų buvo daug, ypač vaikų.



[1]Voldemaras Vytautas Čarneckis (1893–1942) – Lietuvos politinis veikėjas, diplomatas. 1919–1920 m. susisiekimo ministras, 1924–1925 m. – užsienio reikalų ministras. 1925–1939 m. nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Italijoje. 1941 m. birželio 14 d. suimtas. 1942 m. lapkričio 4 d. sušaudytas Sverdlovsko srityje.