LIETUVOS GYVENTOJŲ TREMTYS IR KALINIMAS
SOVIETŲ SĄJUNGOJE

Tiumencevas

Rajonas: Tiumencevo

Kraštas/respublika: Altajaus kr.

Valstybė: RSFSR

 Tiumencevas(rus. Тюменцево) – kaimas, Tiumencevo rajono administracinis centras, apie 167 km. į vakarus nuo Altajaus krašto sostinės Barnaulo. Kaimas pavadintas jo pirmų gyventojų brolių Tiumencų vardu. Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose minimas XVIII a.

XX a. 3-ajame dešimtmetyje Tiumenceve buvo ligoninė, vaistinė, dvi mokyklos, vaikų namai ir gyveno virš 5 tūkst. žmonių. 4–ajame dešimtmetyje uždaryta kaimo cerkvė, vėliau pastatas buvo naudojamas „kultūros ir švietimo tikslams“ XX a. viduryje Tiumenceve veikė kolūkio valdyba, vaikų darželis, malūnas, valgykla ir kitos visuomenės įstaigos. Buvo išvystytos įvairios pramonės šakos: miško pramonė, plytų gamyba ir pan. Vietiniai gyventojai daugiausia buvo rusai, taip pat buvo ukrainiečių.

1941 m. vasarą iš Kamenio prie Obės į kaimą atvežta apie 30 tremtinių. Dauguma jų ištremti iš Rokiškio apskrities. Tarp ištremtųjų daugiausia buvo ūkininkų šeimos, taip pat buvo 3 mokytojai ir viena tarnautojų šeima. 1942 m. į kaimą buvo atvežta Pavolgio vokiečių tremtinių. Tremtinius apgyvendino 2 senuose negyvenamuose namuose. Jie dirbo įvairius darbus miškų ūkyje, kolūkiuose, vilnų karšykloje bei kaimo siuvykloje.

1947 m. iš Tiumencevo pabėgo 10 tremtinių. Iš jų 7 buvo sugauti Lietuvoje. 3 pavyko pasislėpti, 4 buvo sugauti ir įkalinti arba sugrąžinti į tremtį. Dauguma jų 6-ojo dešimtmečio pradžioje vėl atsidūrė Tiumenceve. 1957 m. daugeliui leista sugrįžti į Lietuvą. Keletas lietuvių ten liko, nes sukūrė mišrias šeimas su vietiniais gyventojais.

Tiumencevo kaimas išliko. Šiuo metu čia gyvenama.

Kapinės.Tiumenceve mirė 4 žmonės. Tremtiniai palaidoti bendrose kaimo kapinėse. Ant kapų buvo statomi nedideli beržiniai kryžiai. 1990 m.  kaimo kapinėse lankėsi buvę tremtiniai. Tuo metu  kapinės buvo sunykusios ir neprižiūrimos.

 

.