Didysis Kulis (Bratskij Kulis)

Rajonas: Zaigrajevo

Kraštas/respublika: Buriat Mongolijos ASSR (dabar Buriatijos respublika )

Valstybė: RSFSR

                 Didysis Kulis (rus. Большой Куль) – 1951 m. įkurta laikina miško darbininkų gyvenvietė Zaigrajevo rajone, apie 40 km į pietvakarius nuo Aukštutinių Talcų. Gyvenvietę statė Čelane ir Chalsane gyvenę tremtiniai.

                  1951–1952 m. iš Čelano, Chalsano ir Baruno į Didįjį Kulį perkeltos apie 35 lietuvių šeimos (apie 150 žmonių).  Kiek vėliau į gyvenvietę atvežta tremtinių iš Ukrainos, apie 1953–1954 m. atsikėlė nemažai miško darbų sutartis sudariusių vietinių rusų, daugiausia buvusių kriminalinių kalinių. Kadangi gyvenvieteje gyveno ir dirbo įvairių tautybiu žmonių, ilgainiui Didysis Kulis vietos gyventojų pradėtas vadinti Bratskij (liet. broliškas) Kuliu.

                   Dauguma tremtinių Didžiajame (Bratskij) Kulyje buvo apgyvendinti iš naujo surinktuose iš Čelano atvežtuose barakuose. Gausesnės šeimos iš medienos atliekų pasistatė nuosavus namelius. Greta savo būstų tremtiniai pasisodino daržus, įsirengė nedidelius tvartus ar žemines vištoms, kiaulėms, o kartais ir karvėms, laikyti. Vandenį tremtiniai semdavosi iš greta tekėjusio šaltinio. Žiemą į gyvenvietę rogutėmis atveždavo ledo luitų. Iki 1952 m. Didysis (Bratskij) Kulyje tremtiniai pastatė lentpjūvę, traktorių garažus, medicinos punktą ir keletą administracijos pastatų. Vėliau gyvenvietėje buvo įkurta ir nedidelė pradinė rusų mokykla. Vyresni tremtinių vaikai mokslus tęsdavo Aukštutinių Talcų vidurinėje mokykloje. Mokslo metų metu jie dažniausiai apsistodavo vietinių kaimo gyventojų būstuose, o pas tėvus, savaitei apsirūpinti maistu ir drabužiais, sugrįždavo tik savaitgaliais.

                Greta Didžiojo (Bratskij) Kulio esančiose miško kirtavietėse daugelis tremtinių kirto medžius, rinko sakus, genėjo, degino šakas. Kiti buvo siunčiami giliau į taigą. Išvežti į atokias miško kirtavietes tremtiniai dažniausiai gyvendavo iš pušų šakų suręstose palapinėse arba laikinuose kilnojamuose barakuose. Miško darbai Didžiajame (Bratskij) Kulyje jau buvo mechanizuoti. Dalis vyrų tremtinių dirbo traktorininkais ir mechanikais. Kiekvieną pavasarį ir vasarą, dažniausiai per neapmokamas sekmadienines talkas (vadinamuosius „voskresnikus“), tremtiniai būdavo siunčiami plukdyti medienos Udos upe.

                 1952–1953 m. kelios šeimos iš Didžiojo (Bratskij) Kulio buvo perkeltos į Baruną, nes šioje gyvenvietėje trūko traktorininkų ir kitų su nauja technika gebančių dirbti žmonių. Apie 1954 m. iškirtus miškus aplink Didijį (Bratskij) Kulį, čia stovėję barakai ir kiti gyvenamieji namai buvo nugriauti ir perkelti į nedidelę Šanatsko gyvenvietę.