Chutoras
Rajonas: Zaigrajevo
Kraštas/respublika: Buriat Mongolijos ASSR (dabar Buriatijos respublika )
Valstybė: RSFSR
Chutoras (rus. Хутор) – nedidelis, nuošalus buriatų kaimelis, išsidėstęs abipus Ilkos upės, Zaigrajevo rajone, apie 43 km į rytus nuo Novoiljinsko, greta Chandagatajaus siaurojo geležinkelio linijos. Dauguma Chutoro gyventojų buriatai. Dauguma jų vertėsi gyvulininkyste arba dirbo miškuose – rinko sakus, kurie vėliau buvo apdorojami kaime veikusioje terpentino ir dervos varykloje.
1948 m. birželio 10 d. siauruoju geležinkeliu ant atvirų platformų iš Novoiljinsko į Chutoro kaimą atvežta 14 lietuvių šeimų (48 žmonės). Tremtiniai buvo apgyvendinti kitapus Ilkos upės nuo vietinių buriatų būstų, keliuose senuose mediniuose nameliuose, ištuštėjusioje, niekeno negyventoje kaimo dalyje. Kiekviename name po 2 lietuvių šeimas buvo sugrūsta į nedidelius 8–10 m2 pločio kambarėlius. Dauguma namų buvo bebaigią sugriūti, nešildomi ir purvini. Kai kuriuose net nebuvo durų, stogų ar išklotų grindų, o vietoje langų sienose žiojėjo skylės.
Kaime be vietinių gyventojų būstų, dervos varyklos ir nedidelės plytinės nebuvo jokių kitų pastatų, net medicinos punkto ar parduotuvės. Chutore tremtiniai neturėjo galimybės įsigyti maisto, o nuošalios gyvenvietės pirmaisiais tremties mėnesiais nepasiekdavo siuntiniai iš Lietuvos. Dauguma maitinosi tik savo iš namų atsivežtomis atsargomis, kartais – pienu ir bulvėmis, kurių badaujančios šeimos gaudavo iš kitų kaimo gyventojų. Savo reikmėms vandenį tekdavo semtis iš Ilkos upės.
Dauguma į Chutorą atitremtų vyrų kartu su gretimo Tarbagatajaus kaimo tremtiniais už 10 km į rytus statė barakus naujai kuriamoje Moigos miško darbininkų gyvenvietėje. Chutore lietuviai taip pat dirbo kaime įrengtoje plytinėje ir dervos varykloje. Plytinėje dirbo vien moterys. Darbo sąlygos čia buvo primityvios ir vergiškos – pavyzdžiui, molis buvo minkomas tiesiog basomis kojomis. Vėliau plytinė buvo uždaryta, o tremtinės išvežtos tiesti arba remontuoti siaurojo geležinkelio linijos.
1948 m. spalį visi lietuviai iš Chutoro buvo perkelti į Moigoje pastatytus barakus. 1990 m. Chutoras buvo jau sunykęs, dauguma gyventojų persikėlę į didesnes Buriatijos gyvenvietes. XX a. pabaigoje kaimas ištuštėjo ir išnyko.