Krasnojarsko kraštas,Lama

       Į rytus nuo Norilsko,  Lamos ežero pakrantėje esančiose nedidelėse kapinėse, 1990 metų vasarą

iškilo  paminklas. Jis pastatytas 42-iems Lietuvos, Latvijos ir Estijos aukšto rango artilerijos

karininkams, kurie čia buvo įkalinti 1941 metų rugpjūčio mėnesį, atminti.  

Paminklo statybų ekspedicijoje dalyvavo 48 žmonės iš trijų Baltijos valstybių.  Iš Lietuvos vyko 23 

dalyviai:

Romualdas Svidinskas, ekspedicijos vadovas

Alvydas Antanavičius, tautodailininkas

Jūratė Banevičiūtė, mokytoja

Gediminas Dapkus, mjr. A. Dapkaus sūnus

Linas Dapkus, mjr. A. Dapkaus anūkas

Svajūnas Gervė

Raimundas Yla, Kauno televizijos vyr. redaktorius

Dalia Janušauskaitė

Antanas Jasulaitis, plk. V. Jasulaičio sūnus

Jonas Jasulaitis, plk. V. Jasulaičio anūkas

Vygantas Jasutis, plk. L. Rupšio anūkas

Živilė Jasutytė, plk. L. Rupšio anūkė

Egidijus Liaugaudas

František Lofaj, fotografas

Bruno Margevičius, tautodailininkas

Arius Norkus

Algimantas Sakalauskas, tautodailininkas

Lina Straigytė, fotografė

Aldona Tamkevičiūtė

Antanas Visockas

Gediminas Žaliukas, plk. ltn. P. Daukšio žentas

Violeta Zabielskienė, kpt. L. Literskio dukra

Rytis Zabielskas, kpt. L. Literskio anūkas

Ekspedicijai lėšų skyrė ištremtųjų karininkų giminės ir Kauno jaunimo mokslinės-techninės kūrybos

centras.

Liepos 25-ą dieną visi 48 ekspedicijos dalyviai susirinko Norilske. Jie aplankė miestą, jo apylinkes ir

tas vietas, kuriose kalėjo ir dirbo kaliniai iš Baltijos valstybių. Vėliau dalyviai išplaukė prie Lamos

ežero, kur įsikūrę palapinėse ėmėsi darbo. Ekspedicijos dalyviai kirto maumedžius, plukdė juos

pakrantėje įrengtų dirbtuvių link, kasė duobes pamatams, nešiojo akmenis, maišė skiedinį.  Bendromis

pastangomis buvo sutvarkytos Lamos lagerio kapinaitės, kuriose palaidoti karininkai ir pastatytas

paminklas – tribriaunė piramidė iš riedulių.  Projekto autorius - Romualdas Svidinskas. Prie buvusio

lagerio kalinių barako pamatų iškilo  iš maumedžio išdrožtas koplytstulpis.  Trys įmontuotos

skulptūrėlės stogastulpyje simbolizuoja lietuvę, latvę ir estę – liūdinčias motinas, nesulaukusias savo

sūnų. Apatinėje dalyje įtvirtintos metalinės plokštės su visų čia kalėjusių pavardėmis. Gaminant

paminklą dalyvavo tautodailininkai A.Sakalauskas, B. Margevičius ir A. Antanavičius, saulutes nukalė

A. Staškus.  1990 m. rugpjūčio 5 d.įvyko iškilmingas paminklo atidengimas ir pašventinimas.