Ambarčianas

Rajonas: Ust Janos

Kraštas/respublika: Jakutijos ASSR

Valstybė: RSFSR

 Ambarčianas(rus. Амбарчан) – išnykusi gyvenvietė Ust Janos rajone, buvusi kitapus Janos nuo didesnės Romansyro gyvenvietės.

1942 m. vasarą į Ambarčianą atplukdyta apie 70 Lietuvos tremtinių. Tuo metu gyvenvietėje jau buvo suomių, vokiečių tremtinių. Dauguma gyveno palapinėse. Vyrai Ambarčiane žvejojo, moterys iškraudavo ir pakraudavo baržas į gyvenvietę gabenusias druską, lentas ir kitus reikmenis. Genovaitė Piliponytė-Bazilevičienė apie pirmąsias dienas tremtyje Ambarčiane pasakojo: „Vyrai tuoj pat ėmėsi darbo, buvo pastatytos 2 palapinės su krosnimi/nupjauta geležine statinė, išpjautos durelės malkoms pakrauti, pravestas dūmtraukis, padaryti gultai. Bet buvo taip ankšta, kad miegojome pagal komandą, kiti sėdėdami, treti lauke prie laužo snaudė, nebuvo vietos palapinėse. <...>Trečią dieną buvo sudaryta statybininkų brigada, kuri už 5 km. – Ambarčiane turėjo statyti jurtas kuo greičiau kol dar galima parauti samanų plyšiams užtaisyti. Prasidėjo šaltis, mes vaikai ir kiti tremtiniai, kurie negalėjo dirbti fizinio darbo, plikomis rankomis rovėme šlapias apsnigtas sniegu samanas. Kiti su neštuvais ir maišais nešė prie statybų. Čia vyrai apie suręstus medinius pagalius – kartis dėjo velėnas su samanomis dargi sumaišę su sniegu, o šaltis visą tai sušaldė. Langai buvo išpjauti iš ledo ir įstatyti. Taip ant greitųjų buvo sulipdytos gal daugiau kaip šešios jurtos. Jurtos viduryje ir pasieniais buvo padaryti iš pagalių gultai. Viduryje jos stovėjo krosnelė/nupjauta geležinė statinė, padarytas dūmtraukis ir išpjauta skylė malkoms kūrenti.“

1943 m. tremtyje Ambarčiane suimtas Julius Šagamogas G. Piliponytė-Bazilevičienė pasakojo: „Julius Šagamoga dirbęs Ambarčiane sūdymo punkte pasiėmė dvi silkes, nes neturėjo ką valgyti, ir nešėsi namo, bet sargas pamatęs pasikvietė viršininką ir padarė kratą jo drabužiuose, radę dvi kandiovkes/silkes, sustatė aktą ir jį teisė. Gavo kalėjimo 1 metus. Taip dvidešimtmetis vaikinas gindamasis nuo bado turėjo sąžiningai atlikti bausmę Kazačės kalėjime.“

1943 m. dauguma tremtinių iš Ambarčiano buvo perkelti į Romansyrą kitame Janos krante, ir Kazačę. Ištuštėjusi žvejų gyvenvietė ilgainiui išnyko. Pokario metais Romansyre gyvenusio Kęstučio Brunono Vaišvilos liudijimu, jau tada gyvenvietė buvo sunykusi beveik nebegyvenama.

Kapinės. Tremtyje Ambarčiane mirė ir gyvenvietės kapinaitėse palaidoti 5 tremtiniai.Apie brolio Stasio Piliponio (1926–1943) laidotuves G. Piliponytė-Bazilevičienė pasakojo: „Juozas Dausa gavo keletą lentų ir sukalė karstą. Amžiname įšale buvo sunku iškasti duobę, bet stipresni vyrai pasistengė. Susirinkę prie duobės sukalbėjo trumpą maldelę, mamytė išbalusi verkdama, drebančiomis rankomis peržegnojo karstą, taip amžinam poilsiui Ambarčiane pirmas atsigulė niekuo nekaltas 17 – tis jaunuolis.“ 1974 m. Ambarčiane lankėsi Vaidevutis Bičiūnas. Ekspedicijos metu jis kapinių teritorijoje pastatė maumedžio kryžių Kaziui ir Stasiui Piliponiams, mirusiems tremtyje, atminti.