LIETUVOS GYVENTOJŲ TREMTYS IR KALINIMAS
SOVIETŲ SĄJUNGOJE

Togulas

Rajonas: Togulo

Kraštas/respublika: Altajaus kr.

Valstybė: RSFSR

             Togulas (rus. Тогул) – Togulo rajono centras, apie 200 km į vakarus nuo Barnaulo. Įkurtas 1801 m      1941 m. liepą į Togulą atvežta apie 20 tremtinių iš Lietuvos, daugiausia Vilkaviškio rajono. Tuo metu Togulas buvo didelė gyvenvietė. Jis ypač išaugo XX a. pradžioje, kai kaimo apylinkėse rasta aukso. Apie 1940 m. čia gyveno per 4 tūkst. žmonių. Į Togulą atvežti tremtiniai pirmuosius metus tremtyje gyveno kaimo batsiuvių dirbtuvėse. Patalpos buvo visiškai netinkamos nuolatiniam gyvenimui. Jose nebuvo baldų, tik prie sienų prikalti mediniai gultai.

1942 m. vasarą beveik pusė į Togulą atitremtų lietuvių buvo išvežti į Jakutiją, Oliokminsko rajone buvusią Žedajaus gyvenvietę. Panašiu metu keletas tremtinių iš Togulo perkelta į netoliese buvusio Martynovo tarybinio ūkio gyvenvietes[1]. 1943–1945 m. į Togulą perkeltos visos už 35 km į šiaurę buvusioje Kamenoje Pleso miško kirtėjų gyvenvietėje gyvenusios tremtinių šeimos. Tuo metu tremtiniai Togule jau pajėgė išsinuomoti gyvenamas patalpas pas vietinius gyventojus arba įsikurti karo metais ištuštėjusiose žeminėse.

Vasaromis tremtiniai daugiausia dirbo plytinėje ir netoliese kaimo buvusiame durpyne, žiemomis – vilnų karšykloje ir veltinių ceche. Pokario metais kai kuriems tremtiniams pavyko įsitvirtinti ir susirasti geresnius darbus. Pavyzdžiui, Pranas Kudirka, į Togulą perkeltas iš Kamenoje Pleso, buvo paskirtas kaimo pramonės kombinato, gaminusio įvairius buities reikmenis, cecho viršininku, vėliau – dirbo kelių valdyboje[2].

Apie 1958–1961  m. paskutiniai Togule gyvenę tremtiniai sugrįžo į Lietuvą.

Šiuo metu Togule gyvenama.

Kapinės. Bendrose kaimo kapinėse palaidotos 3 kaime mirusios tremtinės.

 

 

           



[1] Dalis tremtinių galimai buvo perkelta ir į Togulo apylinkėse buvusias gyvenvietes: Priskovską (rus. Приисковск) ir Bolšaja Rečka (rus. Большая Речка). Liudijimų apie šias tremties vietas nėra išlikę.

[2] „Žmonių atmintis – darbščiams ir doram“ iš: Draugas, Nr. 84, 1989 liepos 13 d.