LIETUVOS GYVENTOJŲ TREMTYS IR KALINIMAS
SOVIETŲ SĄJUNGOJE

Verchnij Narynas

Rajonas: Zaigrajevo

Kraštas/respublika: Buriat Mongolijos ASSR (dabar Buriatijos respublika )

Valstybė: RSFSR

        Verchnij Narynas (rus. Верхний Нарын) – 1951 m. įkurta laikina miško darbininkų gyvenvietė Zaigrajevo rajone, apie 5 km į šiaurę nuo buriatų kaimo Naryno ir apie 30 km į šiaurės rytus nuo Novoiljinsko.

        1951 m. į šalia dar neiškirstų miško plotų įkurtą Aukštutinį Naryną perkelta apie 80 lietuvių tremtinių šeimų (daugiau nei 300 žmonių) iš panaikintos Verchniaja Ara Kuorkos gyvenvietės ir jos padalinių (Levyj Uso, Griaznyj Kliučiaus, Pravyj Uso, Naujojo Pravyj Uso). Taip pat kartu buvo perkelta daug moldavų tremtinių, vietinių rusų ir po kalinimo lageriuose į Buriatiją ištremtų uzbekų vyrų.

        Verchnij Naryne tremtiniai pastatė kelis iš Verchniaja Ara Kuorkos atvežtus išardytus lentinius buvusio karo belaisvių japonų lagerio barakus, taip pat apie 10 naujų rąstinių barakų. Vėliau gyvenvietėje buvo pastatyta pradinė rusų mokykla, parduotuvė, medicinos punktas ir lentpjūvė. Verchnij Naryne buvo tik vienas šulinys, kurio visiems gyventojams neužtekdavo, todėl tremtiniai vandenį dažnai sėmėsi iš greta tekėjusio Naryno upelio, o žiemą tirpdydavo sniegą arba į gyvenvietę atvežamus ledo luitus.

         Verchnij Naryno tremtiniai gyvenvietės apylinkėse kirto miškus, rinko sakus, krovė medieną į vagonas, taip pat buvo vežami remontuoti Chandagatajaus siaurojo geležinkelio linijos. Apie 1955 m. iškirtus miškus aplink Verchnij Naryną, nemažai tremtinių pradėjo tiesti siaurojo geležinkelio linijos atšaką nuo vietinių buriatų gyvento Naryno kaimo iki kiek piečiau naujai kuriamos Šargajaus darbininkų gyvenvietės.

         Aprūpinimas maistu, medicininė pagalba ir darbo sąlygos Verchnij Naryne buvo kiek geresni nei Verchniaja Ara Kuorkoje. Gyvenvietėje buvo įrengta elektros stotelė. Vietos administracijos nustatytu metu jie tiekė elektrą į tremtinių barakus ir kitų darbininkų būstus. Verchnij Naryne pradėjo organizuotis lietuvių kultūrinis gyvenimas, kūrėsi saviveiklininkų rateliai. Pastačius klubą, buvo rengiami spektakliai. Viename barakų, prie pastatyto altoriaus, tremtiniai aukodavo mišias, giedodavo giesmes.

            1951–1960 m. Verchnij Naryne mirė 15 lietuvių tremtinių. Visi jie palaidoti nedidelėse greta gyvenvietės įkurtose lietuvių kapinaitėse. Kiek atokiau nuo lietuvių kapų buvo laidojami vietiniai rusai ir kiti kartu su tremtiniais gyvenę miško darbininkai.

            1961 m. ištuštėjusi gyvenvietė buvo panaikinta. 7-ojo dešimtmečio pabaigoje Verchnij Naryno apylinkės, keli dar nenugriauti barakai ir tremtinių kapinės buvo nuniokotos taigoje kilusių gaisrų. 1989 m. lietuvių gyventos Verchnij Naryno apylinkės buvo nebeatpažįstamos: iš barakų ir kitų pastatų likusios tik kelios apdegusios nuolaužos, o gyvenvietės teritorija vėl užaugusi mišku.