Beriozovka

Rajonas: Oliokminsko

Kraštas/respublika: Jakutijos ASSR

Valstybė: RSFSR

 Beriozovka (rus. Берёзовка; kitur – Берёзовская) – išnykusi miško darbininkų gyvenvietė Oliokminsko rajone, apie 140 km į pietvakarius nuo rajono centro, kairiajame Lenos upės krante. Beriozovka buvo viena iš daugybės Lenos pakrantėse įkurtų Oliokminsko miško pramonės ūkio punktų.

Lietuvos tremtiniai į Beriozovką atplukdyti Lenos upe 1942 m. rudens pradžioje (dauguma iš  Solonešnojės rajono Altajaus krašte). 1943 m. vasarą atvežta dar keletas tremtinių iš kaimyninio Sosnovyj Boro. Iš viso Beriozovkoje gyveno apie 60 tremtinių (apie 40 lietuvių, 20 Lietuvos žydų). Taip pat buvo suomių (apie 15 šeimų) ir vokiečių (4 šeimos), ištremtų iš Leningrado (d. Sankt Peterburgo) ir jo apylinkių. Dauguma Beriozovkos gyventojų buvo tremtiniai. Vietinių jakutų, evenkų kaimelyje nebuvo (išskyrus pavienius kolūkiečius, kuriuos žiemą atskirdavo nuo šeimų ir išveždavo į taigą miško darbams). Rusų, daugiausia caro laikų tremtinių palikuonių, Beriozovkoje gyveno vos keletas.

Miško darbininkams Beriozovkoje buvo pastatyti keli barakai. Viename jų įsikūrė Lietuvos tremtinių šeimos, kitame – suomiai ir vokiečiai. Be gyvenamųjų pastatų, Beriozovkoje buvo tik arklidė, įrankių remonto dirbtuvės, duonos kepykla ir parduotuvė. Medicinos punktas, kurį aprūpindavo tik kalio permanganatu, ir valgykla, kurioje nebuvo maisto produktų, buvo įrengti, bet jokios realios funkcijos neatliko.  Mokyklos nebuvo.

Dauguma tremtinių miškuose aplink Beriozovką kirsdavo medžius, tempdavo rąstus iki Lenos kranto. Vasarą, pasibaigus Lenos ledonešiui, rastai buvo plukdomi į Jakutską ir kitas gyvenvietes. Beriozovkos apylinkėse iškirsta mediena pasiekdavo net tolimąją Šiaurę – Tiksį ir kitas Buluno rajono gyvenvietes, kur buvo ištremta didesnė dalis 1942 m. į Jakutiją atgabentų tremtinių. Dalis Beriozovkos tremtinių skaldydavo malkas garlaivių kurui. Darbo sąlygos buvo sudėtingos, nelaimingi atsitikimai ir darbo metu patirti sužalojimai dažni. Ypač darbo sąlygas apsunkino atšiaurios Oliokminsko rajono žiemos. Temperatūra čia dažnai krisdavo žemiau -40°C (rekordinė – -61°C, užfiksuota 1907 m.). Buvęs tremtinys Vytautas Ambrazevičius atsiminė: „1942 m. gruodį aš labai stipriai nušalau kelius. Dešinį kelį pavyko išgelbėti, o kairio – ne. Nuo kelio nukrito mėsos, liko vien tik kaulas, ilgainiui žaizda virto trofine opa ir užgijo tik 1954 m. <...> Pijus Dabrišius nušalo rankas. Smulkių nušalimų buvo labai daug.“ 1943 m. vasarą prispaudus rąstui Izoldai Rėklaitytei-Suchoparovai sulaužyti raktikaulis ir ranka, Baliui Lankauskui – koja.

1943 m. rudenį beveik visi Beriozovkos tremtiniai perkelti į Delgėjaus gyvenvietę. Kartu su jais išplukdyti ir išardyti Beriozovkos barakai.