LIETUVOS GYVENTOJŲ TREMTYS IR KALINIMAS
SOVIETŲ SĄJUNGOJE

Kameliokas

Rajonas: Ust Janos

Kraštas/respublika: Jakutijos ASSR

Valstybė: RSFSR

 Kameliokas (rus. Камелек) arba Ust Kameliokas (rus. Усть-Камелек) – išnykusi žvejų gyvenvietė dešiniajame Janos krante, upės žiotyse (Kamelioko protakoje), prie Laptevų jūros, apie 20 km į šiaurės rytus nuo Nižnejansko.

Tremtiniai į Kamelioką atgabenti 1943 m. iš Kazačės. Iš viso čia pateko apie 10 žmonių. Tarp jų -Kauno gydytojas Aflonsas Arlauskas su šeima. A. Arlauskas buvo paskirtas vadovauti Kamelioko ambulatorijai prie naujai kuriamo žuvų fabriko. Taip pat į Kamelioką atgabenta suomių ir vokiečių, ištremtų iš Leningrado srities.

Tremtiniai Kamelioke daugiausia žvejojo. Vyrai dar dirbo statybose. Moterys apdorodavo žuvį, žiemą – rogėmis tempdavo Janos ledonešio atplukdytus rąstus iš pakrančių į gyvenvietę čia veikusioms įstaigoms ir viršininkų būstams kūrenti, nes Kamelioko apylinkėse nieko, išskyrus samanas, neaugo. Kadangi regione buvo vos keletas kvalifikuotų gydytojų, A. Arlauskas kartu su žmona Birute Arlauskiene šunų ir elnių kinkiniais dažnai vykdavo teikti medicininę pagalbą ir į kitas gyvenvietes.

Gyvenimo sąlygos Kamelioke buvo sunkios, ypač dėl atšiauraus regiono klimato. B. Arlauskienė savo atsiminimuose pasakoja: „Žiemą būdavo baisios pūgos, trunkančios po keletą dienų, kada pro pustomo sniego sieną nieko nesimatydavo. Tik per vieną tokią pūgą Kamelioko gyvenvietėje žuvo 7 žmonės: pasiklydo ir sušalo. Tik pavasarį, atitirpus sniegui, rado kai kurių palaikus, kitus – Janos upė kartu su ledais nuplukdė į Laptevų jūrą.

Pokario metais dauguma Kamelioko tremtinių buvo perkelti į kitas tremties vietas. Dauguma sugrąžinti į Kazačę.