Romansyras

Rajonas: Ust Janos

Kraštas/respublika: Jakutijos ASSR

Valstybė: RSFSR

 Romansyras (rus. Pомансыр arbaРоман-Сире) – išnykusi žvejų gyvenvietė Ust Janos rajone, apie 40 km į šiaurę nuo Kazčės.

1942 m. į Romansyrą atplukdyta apie 20 Lietuvos tremtinių. Dar virš 20 tremtinių vėlesniais metais perkelta iš kitų Ust Janos rajono gyvenviečių, daugiausia - iš kitame Janos krante buvusio Ambarčiano ir kitų šiaurinių gyvenviečių (Kuogastacho ir kitų). Tremtiniai iš pradžių gyveno palapinėse, vėliau statėsi jurtas. Apie jurtų statybas Birutė Švilpaitė pasakojo: „Buvo atplukdyta rąstigalių. Juos rinko ir pasistatė jurtą. Vietoj langų – medžiaga. Krosnis – pusė statinės, išpjautos durelės. Iš konservų dėžučių – kaminai. Gultai iš plonų maumedžių. Žiemą apdėdavo ledo luitais langą, o jurtą – velėnomis ir aptempdavo šlapiu sniegu, kad nepūstų vėjas.“

Romansyre tremtiniai dirbo įvairius darbus. Dauguma žvejojo. Jūratės Bičiūnaitės-Masiulienės apie žvejybą žiemą pasakojo: „Lengviausia buvo gaudyti stambias maždaug 25 cm ilgio žuvis baranatkas. Jos ramiai plūduriuodavo tinkle, tarsi tik ir laukdamos, kol bus išmestos ant ledo. Ištrauktos jos porą kartų šoktelėdavo, pliaukštelėdavo uodega ir sustingdavo į ledą. Tačiau, be šitų nuolankių žuvų, ežeriukuose buvo daug lydekų. Jos labai spurdėdavo, suveldavo tinklus, siūlai užsikabindavo už aštrių jų žiaunų ir dantų. Anas žuvis išimdavom su pirštinėmis, o lydekas tekdavo narplioti plikomis šlapiomis rankomis. Pirštus nuo šalčio nežmoniškai skaudėdavo, nieko nebegalėdavom sugrabalioti, todėl, prieš traukiant tinklą, atsisegdavome tam tikrus vatinių kelnių sagas, kad paskui sustingusius pirštus galėtume greitai priglausti prie šiltų šlaunų. Sušalus rankas, taip imdavo skaudėti nuo skorbuto nusilpusius dantis, kad atrodydavo, ir gyvenimas nebemielas... Tinklus reikėjo saugoti, nesuplėšyti, nes tektų šaltyje plikomis rankomis juos taisyti.“

1944–1945 m. Romansyre suimti 3 tremtiniai (kitų tremtinių liudijimais areštai įvyko Ambarčiane). Pasak Kęstučio Brunono Vaišvilos, Marijana Okulič (Okuličiūtė) suimta, nes kratos metu jos būste rastas dienoraštis su eilėmis ir anekdotu „žeminančiu Staliną“. Taip pat suimti dienoraštyje paminėti tremtiniai nkPachlevskis ir Stratavičius (vardai nežinomi). Areštai buvo didelis sukrėtimas aplink gyvenusiems tremtiniams. Pachlevskis ir Stratavičius mirė kalinimo vietose. M. Okulič buvo kalinama lageryje Batagajuje, Verchojansko rajone. LGGRTC duomenimis, 1948 m. pabėgo iš tremties ir sugrįžo į Lietuvą.

Pokario metais Romansyro gyvenvietė ištuštėjo ir buvo apleista. Dauguma tremtinių išvyko į didesnes rajono gyvenvietes (Kazačę ir kitas).

Kapinės. Žinoma apie vieną mirusią tremtinę. Informacijos apie palaidojimo vietą nėra.