Systanachas

Rajonas: Ust Janos

Kraštas/respublika: Jakutijos ASSR

Valstybė: RSFSR

 Systanachas (rus.Сыстаннах)– išnykusi žvejų gyvenvietė Ust Janos rajone, apie 55 km į šiaurę nuo Kazačės.

Systanache tremtyje atsidūrė apie 30 Lietuvos gyventojų. Dalis jų – 1942 m. atplukdyti iš Altajaus krašto, kiti perkelti iš kitų Ust Janos rajono tremties vietų. Tremtiniai gyveno palapinėse iš paklodžių ir drabužių, vėliau statėsi jurtas. Taip pat čia gyveno iš Leningrado srities ištremtų vokiečių ir suomių. Systanachas buvo nedidelė, atoki gyvenvietė. Karo metais dauguma vaikų neturėjo galimybės mokytis. Tik 1945 m. tremtiniams pavyko organizuoti nedidelės pradinės mokyklos įkūrimą. Mokytoja ten dirbo Antanina Karaliūtė-Kubilienė. Vos po 2 metų, 1947 m., Systanacho mokykla buvo uždaryta.

Dauguma tremtinių Systanache žvejojo. Dažnai tremtinius išplukdydavo žvejoti ir į kitas vietas – Romansyrą, Judėją ir t.t. Mindaugas Skučas apie darbus Systanache pasakojo: „Prasidėjo žvejyba vadovaujant jakutams meistrams, nes tremtiniai apie žvejybą tinklais nieko neišmanė. Rugsėjo mėnesį nerštas (putina) tai gaudė silkes (jakutiškai – kondiovkos). Vargas, nei apavo, nei rūbų. Pirmus metus mažai pagavo žuvies, tai mažas ir atlyginimas. Jana užšalo spalio mėnesį. Dirbantys gaudavo maisto korteles. Dirbt dirbdavo, bet žuvies nepagaudavo. Visi badavo. Užpuolė utėlės. Dienos trumpėjo, po to ir poliarinė naktis prasidėjo. <...>Prieš tai buvo sudaryta brigada ledainės kalimui. Ledainė, tai požeminiai tuneliai iškalti amžino įšalo žemėje. Joje temperatūra tiek vasarą, tiek žiemą būna neigiama. Tai ideali žuvies saugykla. Nemokama tremtinių jėga kapliais iškala neriboto dydžio ledainę. Vasarą, mes, vaikai, eidavom žiūrėti. Šie tuneliai (tranšėjos) silpnai apšviestos, ledas blizga ir mums atrodė, kad mes vaikštom po stebuklingus Aladino požemius.“

5-ojo dešimtmečio pabaigoje dauguma tremtinių iš Systanacho persikėlė į Krestus ir kitas didesnes gyvenvietes.