Mirnas

Rajonas: Rodino

Kraštas/respublika: Altajaus kr.

Valstybė: RSFSR

 Mirnas (rus. Мирный) arba centrinė Rodino tarybinio ūkio gyvenvietė – kaimas Rodino rajone, apie 7 km į šiaurę nuo rajono centro. Mirnas įkurtas 1930 m., kaip centrinė „Avių ūkininko“ (rus. Овцевод) tarybinio ūkio gyvenvietė. Tuo metu kaimas pavadinimo neturėjo ir buvo vadinamas tiesiog centrine gyvenviete (rus. центральная усадьба). 1934 m. kaimui suteiktas dabartinis jo pavadinimas. Rodino tarybiniam ūkiui XX a. viduryje priklausė 4 fermos (t.y. darbininkų gyvenvietės prie ganyklų ir dirbamų laukų arba padaliniai aplinkiniuose kaimeliuose). Visos Rodino t.ū. gyvenvietės buvo įsikūrusios mažai miškinguose, sausuose Kulundos stepės pakraščiuose. Mirno kaime, kaip ir aplinkinėse vietovėse, gyveno daug ukrainiečių ir kazachų.

1941 m. liepą į Rodino tarybinio ūkio gyvenvietes atvežta apie 70 tremtinių iš Lietuvos, daugiausia Trakų ir Šalčininkų rajonų. Dauguma tremtinių buvo apgyvendinta Mirne. Kiti išskirstyti po likusias Rodinio t.ū. gyvenvietes. Kartu su lietuviais į Mirną ir aplinkines gyvenvietes ištremta nemažai Vilniaus krašto lenkų, Pavolgio vokiečių. Tremtiniai gyveno viename barake ir keliose žeminėse arba iš molio drėbtose trobose. Mirno apylinkėse vandens telkinių nebuvo. Vietos gyventojus vandeniu (po 1 kibirą parai) aprūpindavo gyvenvietės centre iškastas gręžinys. Tremtinės ir vietinės kaimo moterys Mirne dirbo beveik visus lauko darbus, prižiūrėjo, ganė, kirpo avis, iš vilnos vėlė veltinius.

Karo metais tarybiniame ūkyje nuolat trūko darbo jėgos, nes dauguma vyrų buvo mobilizuoti. Į frontą buvo išsiųstas ir vienintelis Mirno apylinkėse gyvenęs gydytojas, todėl pirmaisiais metais jokia medicininė pagalba kaimo gyventojams nebuvo teikiama. Vėliau į Mirną ir aplinkines gyvenvietes pradėta kelti iš Leningrado (d. Sankt Peterburgo) evakuotus žmones. Tarp jų buvo ir keletas gydytojų, kurie pradėjo dirbti kaimo ambulatorijoje.

1946–1948 m. iš Mirno ir aplinkinių Rodino tarybinių ūkių į Lietuvą pabėgo daugiau nei 20 tremtinių. 1949–1951 m. dauguma jų buvo suimti, kalinti, vėliau grąžinti į tremtį, dažniausiai tame pačiame Rodino rajone.

1954 m. Kulundos stepėje pradėti plėšinių kultūrinimo darbai. Stepės aplink Mirną buvo  ariamos, sėjami kviečiai. Tuo metu gyvenvietė gerokai išaugo. Siekiant pritraukti darbo jėgą, gerėjo aprūpinimas maistu, gyvenamu plotu. Tarybinis ūkis aprūpintas  modernesnė žemės ūkio technika. Tremtiniams atsirado galimybė gauti geriau apmokamus darbus.

1956 m. pirmiesiems Mirno tremtiniams buvo leista sugrįžti į Lietuvą. 7-ojo dešimtmečio pradžioje Mirne ir jo apylinkėse (daugiausia Stepnojės kaime) dar gyveno lietuvių. Paskutinieji buvę tremtiniai iš šių vietovių į Lietuvą išvyko 1971–1977 m.

Šiuo metu  Mirne gyvenama.

Kapinės. Mirne mirę tremtiniai buvo laidojami bendrose kaimo kapinėse, už 2 km nuo gyvenvietės. Kiek čia galėjo būti palaidota tremtinių nėra žinoma (visose Rodino tarybniam ūkiui priklausiusiose gyvenvietėse, LGGRTC duomenimis, mirė 6 tremtiniai).