LIETUVOS GYVENTOJŲ TREMTYS IR KALINIMAS
SOVIETŲ SĄJUNGOJE

Borovojė

Rajonas: Kamenio

Kraštas/respublika: Altajaus kr.

Valstybė: RSFSR

 Borovojė (rus. Боровое) – 1932 m. įkurtas kaimas Krutichos rajone (1932–1944 m. ir 1963–1973 m. Kamenio), už 5 km į šiaurės vakarus nuo rajono centro Krutichos. XX a. 5-ajame dešimtmetyje Borovojės kaimas priklausė 305-am tarybiniam ūkiui.

            1941 m. į Borovoję atvežta apie 10-20 tremtinių iš Lietuvos. Tarp jų buvusio Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro Petro Aravičiaus šeima: žmona Ona Aravičienė, sūnus Tadas, dukros Eglė ir Danutė. Iš pradžių tremtiniai gyveno bendrame darbininkų barake, vėliau jie perkelti į kaimo klubą. Tremtiniai kartu su vietiniais kaimo gyventojais dirbo įvairius lauko darbus.

            1941 m. rugpjūčio pabaigoje Borovoje suimtos Vanda Snarskaitė-Gineitienė ir Marija Poželienė. Tremtinės kaltintos antitarybine veikla, kitų tremtinių agitavimu neiti į darbą. 1941 m. spalio 13 d. M. Poželienė nuteista dešimčiai metų lagerio, kalinta Norilske, Krasnojarsko krašte. V. Gineitienė nuteista penkiems metams lagerio. Kalinta Kemero srityje, kur 1944 m. pakartotinai nuteista dešimčiai metų lagerio. Iki 1954 m. kalinta Norilsko lageryje, Krasnojarsko krašte. Tremtinės dukra Jolanta Gražina 1941 m. rugpjūčio 23 d. iš Borovojės išvežta į Kamenio prie Obės vaikų namus, iš kurių 1946 m. su grupe našlaičių parvežta į Lietuvą.

            1942 m. Aravičių šeima ir dauguma kitų tremtinių iš Borovojės išvežti į Jakutijos šiaurę, Muostacho ir Bykovo gyvenvietes Buluno rajone. Kiti perkelti į Kamenį prie Obės. Apie Borovojės kaime vėliau gyvenusius tremtinius nėra išlikusių liudijimų.

Šiuo metu čia gyvenama.