LIETUVOS GYVENTOJŲ TREMTYS IR KALINIMAS
SOVIETŲ SĄJUNGOJE

Senoji Barda (d.Krasnogorskojė)

Rajonas: Senosios Bardos (d.Krasnogorskojės)

Kraštas/respublika: Altajaus kr.

Valstybė: RSFSR

 Senoji Barda (rus.Старая Барда) kaimas, Senosios Bardos (d. Krasnagroskojės) rajono centras, 233 km į pietryčius nuo Altajaus krašto sostinės Barnaulo. 1960 m. kaimo pavadinimas pakeistas į Krasnogorskoję (rus. Красногорское). Pakeistas ir rajono pavadinimas.

Senoji Barda įkurta 1811 m. Antrojo pasaulinio karo metais gyvenvietėje veikė ligoninė, rajono milicija, bankas, pieninė, plytų gamykla, nuo 1912 m. veikė elektrinė. Kaimo namai buvo mediniai, daugiausia vieno aukšto. Gatvės negrįstos. Dauguma vietinių gyventojų buvo rusai, taip pat čia gyveno keletas altajiečių šeimų.

1941 m. į Senąją Bardą atvežta apie 50 tremtinių iš Kauno, Molėtų, Šiaulių, Kelmės ir kt. Daugiausiai  -tarnautojų, mokytojų šeimų. Tarp jų – 20 nepilnamečių ir tik keli suaugę vyrai. Vienas iš jų -  buvęs Biržų apskrities komendantas plk. ltn. Kleopas Vytautas Michalauskas (1890–1943, mirė Stolbų kolonijoje, Jakutijoje), ištremtas su žmona Izabele. Dauguma tremtinių Senojoje Bardoje dirbo miško darbus: gaudė upe iš miško kirtaviečių atplukdytus rąstus. Dalis dirbo kaimo plytinėje.

1942 m. vasarą apie 15 žmonių iš Senosios Bardos išvežti į Jakutiją, daugiausia į Bykovą (Buluno r.). 1947 m. apie 20 žmonių pabėgo iš Senosios Bardos. Kaime likę tremtiniai 1957 – 1959 m. buvo paleisti iš tremties.

Kapinės. Senojoje Bardoje mirė 7 tremtiniai. Apie jų palaidojimo vietą duomenų nėra.