Didžioji Sija

Rajonas: Turočiako

Autonominė sritis: Gorno-Altajskaja aut. sr. (d.Altajaus Respublika)

Kraštas/respublika: Altajaus kr.

Valstybė: RSFSR

 Didžioji Sija (rus. Большая Сия) – išnykusi aukso kasyklų darbininkų gyvenvietė dabartinio Turočiako rajono teritorijoje, apie 50 km šiaurės vakarus nuo rajono centro ir apie 10 km nuo artimiausios didesnės gyvenvietės – Kajaškano kaimo.

1949 m. į Didžiąją Siją iš Bijsko buvo perkelta Marengolcų šeima (Marta Marengolc ir trys jos vaikai: Marija, Rūta ir Oskaras). 1941 m. Jurbarke gyvenę Marengolcai iš Lietuvos pasitraukė į Vokietiją. 1945 m. rugsėjį jie buvo sulaikyti (kaip repatriantai) sovietų okupacinėje zonoje, Leipcigo mieste, ir ištremti į Altajaus kraštą, Bijską. M. Marengolc vyras Oskaras Vokietijoje buvo pašauktas į kariuomenę, karo pabaigoje Norvegijoje pateko į nelaisvę. 1946 m. sugrįžęs į sovietų okupuotą Lietuvą šeimos neberado.

Marengolcai buvo vieninteliai tremtiniai iš Lietuvos atvežti į Bolšaja Siją. Pasak Rūtos Marengolc, tuo metu gyvenvietėje gyveno apie 500 žmonių. Didesnė dalis jų vietiniai rusai, kiti – tremtiniai Pavolgio vokiečiai ir moldavai (dauguma į Bolšaja Siją atvežti 1950 m.). Gyvenvietė buvo įsikūrusi atokiame kalnų slėnyje, netoli Asaliko kalno (1108 m.) ir Sijos upės ištakų. Čia veikė pradinė mokykla, ambulatorija, nedidelis klubas ir parduotuvė. Marengolcų šeima Bolšaja Sijoje gyveno nedideliame mediniame namelyje kartu su keliomis vietinių darbininkų šeimomis.

Dauguma Didžiosios Sijos gyventojų dirbo aukso kasyklose. Didesnių aukso išteklių čia taip ir nebuvo rasta, todėl jau 1952 m. dauguma darbininkų, tarp jų ir Marengolcų šeima, perkelti dirbti į tame pačiame rajone buvusią Talono gyvenvietę.

 Didžiojoje Sijoje Rūta Marengolc paskutinį kartą lankėsi 1955 m. Sustojus aukso kasybai ir daugumą darbininkų perkėlus į Taloną, gyvenvietė greitai ištuštėjo ir sunyko. Tuo metu gyvenvietėje buvo likę tik keletas vietinių rusų šeimų.  Vėliau jie taip pat persikėlė į didesnes rajono gyvenvietės ir Didžioji Sija išnyko.