Talonas

Rajonas: Turočiako

Autonominė sritis: Gorno-Altajskaja aut. sr. (d.Altajaus Respublika)

Kraštas/respublika: Altajaus kr.

Valstybė: RSFSR

             Talonas (rus. Талон) – nedidelis kaimelis, buvusi aukso kasyklų darbininkų gyvenvietė Turočiako rajone, apie 85 km į rytus nuo rajono centro. Talonas buvo įkurtas atokiame slėnyje tarp Azarto (1231 m.) ir Cinjajos (1106 m.) kalnų.

            1952 m. į Taloną iš Didžiosios Sijos gyvenvietės perkelta Marengolcų šeima (Marta Marengolc ir trys jos vaikai: Marija, Rūta ir Oskaras) ir visi kiti ten gyvenę tremtiniai, daugiausia Pavolgio vokiečių ir moldavų šeimos. Tuo metu Talonas buvo vienas didesnių aukso gavybos centrų regione. Vietos gyventojų ir laikinai atvežtų darbininkų gyvenimo sąlygos čia buvo labai sunkios. Susiekimas su Talonu buvo blogas, todėl kaime nuolat trūko maisto produktų. Norint pasiekti Taloną iš rajono centro Turočiako reikėdavo įveikti apie 600 km kelionę, per Kemerovo srities teritoriją (t.y. apie septynis kartus daugiau nei tiesioginis atstumas nuo Talono iki Turočiako). Pirkti maisto į aplinkinius kolūkius Talono gyventojai vykdavo pėsčiomis. Pasirodžius sniegui dauguma kalnų perėjų ir kelių buvo neįveikiami, o gyvenvietė pasiekiama tik užšalusiomis upėmis. Vėliau Taloną aprūpinti būtiniausiais produktais iš Taštagolo miesto, Kemerovo sr., skrisdavo sraigtasparniai.

Pirmus kelis metus Talone Marengolcų šeima praleido gyvendami ilgame darbininkų barake. Apie buities sąlygas Rūta Marengolc prisiminė: „Plyšiuose veisėsi daugybė tarakonų. Vėliau sienas balino kalkėmis, plyšius užtepė moliu ir tarakonai dingo. Viename kambaryje gyvenome keturiese (aš, mama, brolis, sesuo). Aš su mama miegojau ant grindų. Tilpo tik dvi lovos. Kambarys buvo toks mažas... Krosnis, stalas, sukaltas iš lentų, suolai.“ Tik apie 1955 m. šeimai buvo skirtas atskiras naujai pastatytas trijų kambarių rastinis namelis.

            Aukso gavybai iš sanašynų Talone buvo naudojamos kelios dragos[1] ir hidraulinis aukso plovimo įrenginys. Prie jų dirbo dauguma Talono gyventojų. R. Marengolc, baigusi kaimo septynmetę mokyklą, dirbo čia veikusioje elektrinėje.

            1956 m. Marengolcai buvo paleisti iš tremties. Pirmoji į Lietuvą 1959 m. sugrįžo Marija Marengolc. Marta ir Rūta Marengolc sugrįžo 1961 m. Oskaras Marengolcas vedę vietinę ir liko gyventi Talone. 1963 m. R. Marengolc metams sugrįžo į Taloną. Tada gyvenvietė jau buvo pradėjusi nykti. Hidraulinys įrenginys buvo išardytas, visi buvę tremtiniai išvykę. Kaime vis dar gyveno nemažai rusų šeimų, tačiau dauguma jų taip pat jau ruošėsi keltis į didesnes rajono gyvenvietes.

1992 m. O. Marengolcas mirė ir buvo palaidotas šalia kaimo buvusiose kapinaitėse.

Šiuo metu Talone pastoviai negyvenama.