LIETUVOS GYVENTOJŲ TREMTIES IR KALINIMO VIETOS
SOVIETŲ SĄJUNGOJE

Dalniaja Erija

Rajonas: Zaigrajevo

Kraštas/respublika: Buriat Mongolijos ASSR (dabar Buriatijos respublika )

Valstybė: RSFSR

 Dalniaja Erija (rus. Дальняя Эрия) – nedidelė laikina miško darbininkų gyvenvietė Zaigrajevo rajone, apie 20 km į šiaurę nuo Ilkos. Dauguma Dalniaja Erijoje gyvenusių darbininkų – rusai, buriatai, totoriai. Gyvenvietėje veikė pradinė rusų mokykla, kepykla, klubas, darbininkams pastatyta keliolika nedidelių rąstinių namelių ir vienas ilgas barakas.

1950 m. į Dalniaja Eriją iš Tibigutų perkelta apie 20 lietuvių šeimų. 1952–1954 m. perkelta dar apie 15 šeimų iš Ilkos ir Kunduliuno. Iš viso 1954 m. pabaigoje Dalniaja Erijoje gyveno apie 140 tremtinių. Vieni buvo įkurdinti barake, kiti – rąstiniuose nameliuose po kelias šeimas kartu su kitais miško darbininkais.  

Dauguma Dalniaja Erijos tremtinių miškuose kirto, genėjo medžius, ruošė kelius į kirtavietes, kiti dirbo arklidėse, kepykloje. Apie 1953 m. pradėjus mechanizuoti miško pramonę, daugelis Dalniaja Erijos lietuvių jaunimo įsidarbino traktorininkais, mechanikais, gavo kitus geriau apmokamus ir fiziškai mažiau alinančius darbus.

Gyvenimo sąlygos Dalniaja Erijoje buvo kiek geresnės nei Tibigutuose, Kunduliune ir kitose aplinkinėse darbininkų gyvenvietėse. 6-ojo dešimtmečio viduryje Dalniaja Erijoje pastatyta daugiau barakų ir gyvenamųjų namų. Dauguma tremtinių šeimų įsikūrė atskiruose erdvesniuose kambariuose, ilgainiui susikasė daržus, nusipirko vištų, ožkų, gyvuliams laikyti išsikasė žemines.

Dalniaja Erijoje mirė 10 lietuvių. Dauguma jų palaidoti kiek toliau nuo gyvenvietės miškuose įkurtose nedidelėse kapinaitėse, kiti – bendrose Ilkos kapinėse.

1960–1961 m. Dalniaja Erijos gyvenvietė panaikinta, o kelios čia vis dar gyvenusios tremtinių šeimos kartu su kitais darbininkais perkeltos į Turgenevo gyvenvietę Bičiuros rajone.