Koketėjus

Rajonas: Zaigrajevo

Kraštas/respublika: Buriat Mongolijos ASSR (dabar Buriatijos respublika )

Valstybė: RSFSR

             Koketėjus (rus. Кокэтэй) – 1955 m. įkurta nedidelė miško darbininkų gyvenvietė apie 8 km į pietvakarius nuo Senosios Brianės kaimo, Zaigrajevo rajone. Gyvenvietė buvo įkurta atokiame, sunkiai pasiekiamame kalnų slėnyje ir pavadinta greta tekėjusio Koketėjaus upelio vardu.

            1955 m. iš panaikintos Boicų gyvenvietės į Koketėjų buvo perkelta apie 10 lietuvių tremtinių šeimų (apie 40 žmonių). Tuo pat metu čia perkelta dauguma Boicuose gyvenusių vietinių rusų ir represuotų Antrojo pasaulinio karo metu į vokiečių nelaisvę patekusių RA kareivių, „vlasovininkų“. Taip pat į Koketėjų persikėlė ir vietinių gyventojų iš aplinkinių kaimų, panaikintų miško ar geležinkelio darbininkų gyvenviečių. Iš viso čia gyveno apie 200–250 žmonių, daugiausia rusų ir totorių. Tremtiniai ir kiti į Koketėjų atvežti darbininkai čia pastatė iš Boicų atvežtus išardytus barakus ir keletą mažų surenkamų medinių poros kambarių namelių.

            Koketėjus buvo nedidelė, vargana gyvenvietė. Be darbininkų būstų ir nedidelės parduotuvės čia nebuvo jokių kitų pastatų, net medicinos punkto, mokyklos ar pašto. Atsiimti siuntinių ar laiškų Koketėjaus tremtiniai turėdavo vykti į Senąją Brianę. Gyvenimo sąlygos pagerėjo tik 1956 m. pabaigoje, kai už poros kilometrų į šiaurę buvo įkurta kiek didesnė Atchatajaus gyvenvietė. Joje veikė didesne ir geriau aprūpinama parduotuve, pradine rusų mokykla, o kiek vėliau, nuo 1959 m., ir garo lokomobilių varoma elektrine. Atchatajaus elektrinė Koketėjų aprūpindavo elektros energija, todėl daugelis tremtinių vietos administracijos nustatytu metu jau galėjo apsišviesti savo būstus. Pradinių klasių mokiniai mokėsi Atchatajaus pradinėje rusų mokykloje, vyresni ėjo į Senosios Brianės septynmetę rusų mokyklą. Žiemą kasdienė kelionė į už daugiau nei 8 km esančią vidurinę mokyklą būdavo sunki ir pavojinga – net spaudžiant 40 laipsnių šalčiui vaikai 7 val. ryto, dar neišaušus, išeidavo į mokyklą, o grįždavo vakare, jau sutemus. Religinis ir kultūrinis gyvenimas atokioje Koketėjaus gyvenvietėje nebuvo griežtai varžomas. Viename barakų tremtiniai buvo įsirengę altorių, rengdavo gegužines pamaldas.

            Kokėtėjaus tremtiniai kirto aplinkinius miškus, taip pat dirbo traktorininkais, miškavežių vairuotojais. Vaikai ir fiziškai silpnesni paaugliai rinko pušų sakus, genėjo, žiemą – degino šakas.

            Koketėjuje mirė 2 tremtiniai. Kadangi gyvenvietėje kapinių nebuvo, mirusieji palaidoti bendrose Senosios Brianės kaimo kapinėse.

            1975 m. Koketėjaus gyvenvietė sunyko ir buvo įtraukta į greta išaugusio Atchatajaus kaimo sudėtį. Keli čia vis dar gyvenę tremtiniai persikėlė į Senosios Brianės kaimą.