Saldykiolis
Rajonas: Lensko
Kraštas/respublika: Jakutijos ASSR
Valstybė: RSFSR
Saldykiolis (rus. Салдыкель) – išnykęs kaimelis kairiajame Lenos krante, Lensko rajone, apie 50 km į rytus nuo rajono centro.
1943 m. į Saldykiolį apie perkelta 20 lietuvių tremtinių iš Turuktos. Taip pat čia gyveno iš Leningrado (dabar - Saknt Peterburgo) apylinkių ištremtų suomių ir vokiečių, viena 4-ojo dešimtmečio pabaigoje ištremtų korėjiečių šeima. Tremtiniai Saldykiolyje daugiausia dirbo miško darbus: kirto medžius, gabeno medieną prie upės, rišo sielius, plukdė Lenos upe į Jakutską ir Tiksį. Pokario metais Saldykiolį pradėjo pasiekti amerikietiška technika (elektrinės stotys, pjūklai, kateriai), 1941–1945 m. tiekta iš JAV į Sovietų Sąjungą pagal „lendlizo“ programą.
6-ojo dešimtmečio pradžioje dalis tremtinių išvyko į didesnę Niujos gyvenvietę, kiti į rajono centrą Muchtują (dabar - Lenską) arba Jakutską. 2001 m. pavasarį Saldykiolio kaimo gyventojai buvo evakuoti, kilus stipriam Lenos potvyniui. Jo metu sunaikintas visa arčiau upės kranto buvusi gyvenvietės dalis. Išlikusiuose pastatuose 2008 m., kai čia lankėsi G. Alekna, vis dar gyveno keli žmonės[1].
Kapinės.Saldykiolio kapinaitės buvo įkurtos kaimo pakraštyje, kiek toliau nuo upės kranto. 1989 m. čia lankėsi ir aukštą kryžių su atminimo lentele pastatė Vilniaus tremtinių bendrijos ekspedicijos nariai. Kryžius buvo pažeistas taigoje kilusio gaisro, bet išliko. Kai 2008 m. kapinėse lankėsi G.Alekna, vietinis gyventojas nurodė vieną išlikusį kryžių su nuotrauka ant jo[2]. Pasak jo, tai buvo lietuvės kapas. LGGRTC duomenimis, Saldykiolio kapinėse buvo palaidoti 2 tremtiniai. Čia buvusių tremtinių liudijimais mirusių Saldykiolyje buvo daugiau – 5, jų pavardės nežinomos.