LIETUVOS GYVENTOJŲ TREMTYS IR KALINIMAS
SOVIETŲ SĄJUNGOJE

Krasnokarsko kraštas, Norilskas. Memorialo Šmidto kalno papėdėje statybos.

  

Ekspedicijoje dalyvavo 123 žmonės iš trijų Baltijos valstybių. Iš Lietuvos vyko 50 dalyvių:

 

R. Svidinskas, ekspedicijos vadovas

V. Zabielskas, Vilniaus grupės vadovas

Mons. A. Svarinskas

V. Baravykienė, kpt. J. Masanduko dukra

V. Baravykas, kpt. J. Masanduko anūkas?

J. Banevičiūtė

M. Būga, tautodailininkas

S. Čėpla, televizijos korespondentas

D. Galvanauskienė, pusk. A. Vaitkaus dukra

N. Geležauskaitė, ltn. A. geležiaus dukra

St. Gromnickis, kpt. K. Gromnickio sūnus

R. Yla, televizijos vyr. redaktorius

R. Jakutis, kpt. P. Jakučio sūnus

R. Jakutienė

G. Jakutytė, kpt. P. Jakučio anūkė

A. Jasulaitis, plk. V. Jasulaičio sūnus

L. Jasulaitytė, plk. V. Jasulaičio anūkė

L. Juškevičienė, kpt. S. Kriaučiūno dukra

Z. Jociūtė

J. Kaminskaitė

E. Kryženovskis, televizijos operatorius

V. Krūvelis, buvęs politinis kalinys

D. Laugalienė, ltn. J. Rastausko dukra

D. Leipus, tautodailininkas

A. Margevičiūtė

B. Margevičius, tautodailininkas

A. Mašanauskaitė, plk. ltn. K. Mašanausko anūkė

R. Maksimovienė, plk. A. Sidaro dukra

A. Martynaitytė

I. Adomavičiūtė, tautodailininkė

N. Marozaitė

A. Miliukas, ltn. J. Miliuko sūnus

D. Miliukaitė, ltn. J. Miliuko anūkė

V. Navickienė, ats. karininko A. Škėmos dukra

A. Sakalius, mjr. P. Sakaliaus sūnus

L. Činčikienė, mjr. P. Sakaliaus dukra

A. Sidabras, plk. A. Sidabro sūnus

D. Sidabras, plk. A. Sidabro anūkas

L. Sidabraitė, plk. A. Sidabro anūkė

M. Sutnikas, buvęs politinis kalinys

A. Sniečkus

V. Stonys

R. Šliažas, televizijos operatorius

V. Švagždys, buvęs politinis kalinys

D. Švagždienė, buvusi politinė kalinė

V. Švagždys

A. Vaištaras, tautodailininkas

V. Vodzinskas, buvęs politinis kalinys

V. Zabielskienė, kpt. L. Literskio dukra

V. Žilys, gen. V. Žilio sūnus

 

1991 m. balandžio mėn. Norilske buvo gautas leidimas ir parinkta vieta memorialo ten kalėjusiems ir žuvusiems kariams statybai. Memorialą buvo numatyta statyti netoli nulinio piketo, Šmidto kalno papėdėje.

Organizacinių darbų koordinatorius buvo mjr. St. Buzas. Jo dėka buvo sudaryti ir patikslinti Norilske kalėjusių karių sąrašai, renkamos lėšos.

V. Zabielsko rūpesčiu buvo pagamintos memorialinės lentos su visų Norilske kalėjusių ir žuvusių kariškių pavardėmis. Žalvarinį kryžių ir vario saulutę nukalė tautodailininkas A. Staškus.

Keliauti į Norilską buvo nutarta dviem grupėmis. Pirmoji grupė išvyko kiek anksčiau ir kartu su latviais ir estais dalyvavo memorialo statyboje. Antrą grupę sudarė visi norintys aplankyti savo artimųjų kalinimo ir tremties vietas bei dalyvauti atidengiant paminklą.

Pirmoji grupė nuvyko į Norilską liepos 25 d., o netrukus vietoje buvo ir antrosios grupės dalyviai. Anksčiau atvykusi latvių grupė jau pradėjo ruošti pamatus memorialiniam kompleksui.

Darbai vyko dviem pamainom. Dvi savaites Šmidto kalno papėdėje virė darbas. Dirbo visi ekspedicijos dalyviai. Virš šimto žmonių delegacija, atvykusi iš Baltijos valstybių, aktyviai ir kruopščiai plušo.

Rugpjūčio 10 d., minint tragišką 50 metų sukaktį, įvyko memorialo atidengimas. Gedulo eitynės vyko centinėmis Norilsko gatvėmis, o po to pasuko plentu Šmidto kalno link. Eitynių priekyje buvo nešamos Baltijos valstybių vėliavos, žygiavo trijų konfesijų dvasininkai, šalių delegacijos. Paminklą, koplytstulpį ir du kryžius pašventino dvasininkai.

Ekspedicijos metu į Lietuvą parvežti plk.A. Sidabro, plk. L. Rajecko, plk. ltn. J. Lavinsko, mjr. P. Jakučio, kpt. S. Gromnicko, kpt. J. Masanduko, kpt. J. Tėvelio, kpt. J. Literskio, ltn. A. Gelažiaus, ltn. J. Mankonio, ltn. J. Miliuko, ltn. P. Čiaučionio, ltn. S. Čiaučionio, pusk. A. Vaitkaus, ats. karininko A. Škėmos simboliniai palaikai.