Kotlas, Sevželdorlag

Kraštas/respublika: Archangelsko

Valstybė: RSFSR

 Kotlasas, Kotlaso raj., Archangelsko sr., Sevželdorlago punktas. Lageris Kotlase buvo įkurtas 1929 m. Patogi geografinė padėtis lėmė, kad šis lagerio punktas tapo vienas iš pagrindinių Gulag‘o sistemos tranzitinių punktų. Per Kotlaso persiuntimo punktą perėjo šimtai tūkstančių kalinių etapuojamų į Archangelsko sr. ir Komijos lagerius, buvo pervežama ir sandėliuojama lagerių techninė bazė ir produkcija. Veikė žemės ūkio lageris (Kotlaslagas, aprašytas anksčiau) skirstęs žemės ūkio produkciją į kitus lagerius, ligoninė, kurioje gydėsi per etapus ir iš kitų lagerių nusilpę kaliniai. 1940 m. Kotlasas buvo įjungtas į Sevželdorlagą ir atliko ne tik tranzitinę, bet ir gamybinę funkciją. 1942 m. įsteigta Kotlaso tiltų gamykla, gaminusi konstrukcijas geležinkelių ir automobilinių kelių tiltams.[1]

Lietuvos gyventojai Kotlase kalėjo 1946 – 1952 m. Tai buvo jauni (18 – 25 m.) pogrindinių organizacijų nariai, platinę pogrindinę spaudą. Be lietuvių kalėjo latviai, estai, rusai, ukrainiečiai, vokiečių karo belaisviai. Kaliniai dirbo miško kirtimo darbus, statė tiltus, tiesė dujotiekį nuo Kotlaso iki Uchtos, vandentiekį, statė lagerio barakus, mūrijo krosnis. Režimas ir kalinimo sąlygos buvo iš ties sunkios, dėl maisto stygiaus kaliniai silpo ir nepajėgė sunkiai dirbti. Buvęs politinis kalinys Justinas Valaitis pasakojo, kad beleidžiant dujotiekio vamzdžius į griovį, nusilpę kaliniai įkrisdavo. O prižiūrėtojai neleido jų gelbėti. Todėl juos užkasdavo kartu su dujotiekio vamzdžiais. Kotlase veikusi ligoninė buvo gana didelė, turėjo 11 korpusų, bet kaip pasakojo, kaliniai, pagrindinis gydymo būdas buvo poilsis, maitinimas vis tiek buvo menkas. Šiek tiek atsigavę kaliniai, ligoninėje buvo įdarbinami valgykloje arba kasė sniegą. Po kelių savaičių vėl buvo grąžinami prie pagrindinių darbų. Kalinimo sąlygos šiek tiek pagerėjo po Stalino mirties. Iš Kotlaso kaliniai buvo etapuojami į kitus Archangelsko, Komijos ir Irkutsko sr. lagerius.