Solvyčegodsk, Sevželdorlag

Kraštas/respublika: Archangelsko

Valstybė: RSFSR

 Solvyčegodskas, Kotlaso raj. Archangelsko sr., Sevželdorlago punktas. Lietuvos gyventojai Solvyčegodske kalėjo 1946 – 1955 m. Tai buvo pogrindinių jaunimo organizacijų nariai, partizanai, ryšininkai, taip pat vengę karinės tarnybos. Bendras kalinių skaičius lagerio punkte buvo apie 1000, iš Lietuvos – 300.[1] Be lietuvių kalėjo rusai, ukrainiečiai, moldavai, vengrai, estai, latviai.[2] Kaliniai tiesė geležinkelį, tvirtino pylimus, statė prekinę traukinių stotį, vandentiekio siurblinę, dirbo akmens skaldymo karjere, medžio apdirbimo ceche. Darbo laikas buvo neribotas.[3] Darbai dažniausiai buvo atliekami rankiniais įrankiais: kastuvais, kirviais, pjūklais, laužtuvais, kirtikliais. Po sunkios darbo dienos naktimis dar tekdavo iškrauti arba pakrauti vagonus. Silpnesni kaliniai dirbo pagalbinius darbus, pvz., Jonas Grigas su arkliu kaliniams vežiodavo pietus į darbo vietą.[4] Politinis kalinys Stasys Urbonas, Solvyčegodske kalėjęs 1953 – 1954 m., pasakojo, kad keičiant geležinkelio pabėgius, iš po senų pabėgių kyšojo žmonių kaukolės ir kaulai. Nematant prižiūrėtojams, juos rinko ir norėjo perlaidoti pylimo krašte, bet buvo pastebėtas ir nubaustas trimis paromis karcerio.[5] Maitinimas lageryje buvo labai prastas. Ryte ir vakare – duona su skysta koše arba sriuba (kaliniai ją vadino balanda), pietums pridėdavo gabalėlį žuvies. Politinis kalinys Zenonas Šimanskis pasakojo, kad po kelių mėnesių dėl tokios mitybos ,,...velkant kojas iš darbo į lagerį, tai vienas, tai kitas [kalinys] nugriūdavo ant sniego ir nesikeldavo“[6]. Higieninės sąlygos irgi prastos, neatsigindavo utėlių ir blakių, praustis į pirtį vesdavo kas dvi savaites, skirdavo labai ribotą muilo ir vandens kiekį,[7] pirtyje langai buvo apšalę, vanduo šaltas.[8] Miegodavo ant gultų be patalynės, rengdavosi fronte žuvusių kareivių apranga, su skylėmis nuo kulkų ir kraujo dėmėmis.[9] Buvo dažnos vagystės iš kriminalinių kalinių pusės. Lagerio vadovybė juos palaikydavo bet kokioje situacijoje. Jie užėmė visas geresnes darbo vietas: dirbo virėjais, duonos dalytojais, barakų tvarkytojais, brigadininkais.[10] Be to, ir lagerio administracija dažnai tyčiodavosi iš kalinių. Stasys Urbonas pasakojo, kad naktį esant 30 – 40 laipsnių šalčiui lagerio punkto viršininkas juos išvarydavo iš barako be viršutinių drabužių, kvosdavo, klausinėdavo nebūtų dalykų, daugybę kartų perskaičiuodavo.[11] Solvyčegodske kaliniai kalėdavo apie trejus metus, vėliau būdavo siunčiami į kitus Archangelsko, Komijos ir Kazachstano lagerius.