Urdoma, Sevželdorlag

Kraštas/respublika: Archangelsko

Valstybė: RSFSR

 Urdoma, Lenos raj., Archangelsko sr., Sevželdorlago punktas. Urdomoje Lietuvos gyventojai kalėjo 1945 – 1949 m.Dalis 1946 m. Lietuvos politinių kalinių į Urdomą buvo atvežti dar jų nenuteisus. Po metų – dvejų jie buvo grąžinami į Lietuvą tolesniam tardymui.[1] Tai buvo LLA nariai, partizanai, jų ryšininkai ir rėmėjai. Urdomoje be lietuvių kalėjo rusai, latviai, ukrainiečiai, suomiai, lenkai, rumunai, kinai, vokiečiai. Lagerio punkte kalėjo apie 700 – 800 kalinių, daugumą iš jų sudarė kriminaliniai.[2] Kaliniai tiesė geležinkelį, statė tiltus, tiesė vandentiekį, kasė melioracijos griovius, kirto mišką, žiemą atkasinėjo sniegą. Darbo diena truko 12 val.[3] Normos buvo sunkiai įvykdomos. Visus darbus kaliniai atliko rankiniais įrankiais. Didelis darbo krūvis ir menkas maitinimas labai greit išsekindavo kalinius. Politinis kalinys Vincentas Laukevičius, Urdomoje kalėjęs 1946 – 1947 m., ironizavo: „<...> čia mes tam esame atvežti, kad mūsų darbo jėgomis būtų statomas komunizmas. Tik gaila, kad toji darbo jėga, kuri stato komunizmą laikoma ant bado pagrindo, todėl ir toji statyba per daug lėtai juda...“.[4] Geresnius rūbus kaliniai keisdavo į duoną. Be to, juos ir išsaugoti buvo sunku, nes dažnai apvogdavo kriminaliniai kaliniai. Nuo bado ir ligų gelbėdavosi valgydami žalias bulves, dirbantys miške, vasarą rinkdavo uogas, gerdavo pušų nuovirą nuo skorbuto (cingos). Kad nesirgtų žarnyno infekcijomis lagerio daktarai rekomendavo valgyti apanglėjusią duoną.[5] Pagrindinis gydymas lagerio ligoninėje buvo poilsiu, nes nebuvo vaistų, ir maitinimas buvo ne ką geresnis. Iš Urdomos kaliniai buvo etapuojami į kitus, Archangelsko, Jakutijos, Kemerovo, Komijos, Kazachstano, Magadano ir Omsko sr. lagerius.