Bobrovskas

Rajonas: Buluno

Kraštas/respublika: Jakutijos ASSR

Valstybė: RSFSR

 Bobrovskas (rus. Бобровск; kitur – Бобровское, Бобровский) – nedidelė išnykusi žvejų gyvenvietė Buluno rajone. 5-ojo dešimtmečio pradžioje Bobrovskas buvo viena svarbiausių tremtinių žiemos žvejybos vietų regione. Gyvenvietė buvo įsikūrusi pačiame Lenos žemupyje, kur kelios upės protakos įsilieja į Laptevų jūrą.

Tremtiniai į Bobrovską (apie 20 žmonių) atplukdyti 1943 m. pabaigoje, daugiausia iš Trofimovsko ir Tumato. Dauguma tremtinių į Bobrovksą atsigabeno palapines, kuriose gyveno žiemą, kol pavasarį iš Lenos suneštų rąstų ir sulaužytų baržų liekanų pasistatė kelias jurtas. Nuo seno Bobrovske gyveno evenkų žvejų ir medžiotojų. Nuo 1942 m. čia buvo įsikūrę jakutai, Čurapčios tremtiniai. Bobrovske veikė du jakutų žvejų kolūkiai. 1942 m. rudenį jiems priklausė apie 200 žmonių[1]. Daugiau nei 90 iš jų – nepilnamečiai. Nepaisant to, saloje nebuvo nei mokyklos, nei darželio.

Tarp pirmųjų tremtinių atplukdytų į Bobrovską buvusi Teklė Grigienė apie gyvenvietę prisiminė: „Gyvenvietė labai skurdi. Viename namuke iš rąstų gyveno viršininkas Smelcovas Konstantinas Pavlovičius su šeima. Kitame tokiame namelyje buvo krautuvė. Prie parduotuvės buvo lentinis sandėliukas, kuriame laikė maisto produktus ir kitas prekes. Kepyklos nebuvo. Vietoje duonos gaudavome miltų normą. Be šių trijų namukų iš rąstų, buvo trys jurtos – zemlenkos (žeminės). Vienoje mažytėje buvo kontora. Už poros šimtų metrų – dar dvi jurtos. Viena jurta buvo labai didelė su dviem metalinėmis pusbačkėmis – pečiais. Mažoje jurtoje apsigyvenom 7 žmonės. Jurtoje nebuvo nei stalo, nei suolo. Miegojom, sėdėjom ir valgėm ant tų pačių narų (gultų). Su Lietuva jokio ryškio nebuvo. Siuntinių negaudavome. Klimatas – arktinis. Siausdavo pūgos. Žiemą – poliarinė naktis, vasarą – poliarinės dienos. Jokios augmenijos, tik samanos.“

Bobrovsko apylinkėse žvejai sugaudavo daug muksūnų, omulių. Žiemą jūrinės žuvys susitelkdavo Bobrovską supusiose upės protakose. Tremtiniai dažnai žvejodavo ir aplinkinėse salose, dažniausiai ant ledo, už 5 km ir toliau nuo gyvenvietės. Kiekvieną žiemą takai nuo Bobrovsko iki ekečių būdavo nusmaigstyti kuolais, kad sugrįžtantys žvejai galėtų rasti kelią namo. Žiemos pabaigoje žuvies protakose pradėdavo mažėti, todėl žvejai dalį laimikio slėpdavo slėptuvėse po sniegu, kad išsaugotų pragyvenimo šaltinį pasibaigus sezonui[2]. Tremtiniai, kurie nežvejojo, Bobrovske ir kaimyninėse salose statyboms ir kurui rinko rąstus, pagalius, žiemą rogėmis gabendavo žuvį iš nuošalesnių žvejybos vietų  į Bobrovsko sandėlius.

1945 m. vasarą dauguma Bobrovske gyvenusių tremtinių baržomis išplukdyti atgal į Trofimovską. Keletas tremtinių Bobrovske gyveno iki 1946–1947 m. Šiuo metu Bobrovsko apylinkės yra negyvenamos.