Tiksis

Rajonas: Buluno

Kraštas/respublika: Jakutijos ASSR

Valstybė: RSFSR

 Tiksis(rus. Тикси) – miesto tipo gyvenvietė Buluno rajone (nuo 1957 m. – rajono centras), nuo Jakutijos sostinės Jakutsko nutolęs apie 1070 km į šiaurę. Tiksis yra įsikūręs ant Laptevų jūros kranto, Tiksio įlankoje. Gyvenvietė įkurta 1933 m. Metais anksčiau būsimo miestelio apylinkėse pradėjo veikti poliarinė stotis ir ją aptarnavusi darbininkų gyvenvietė Poliarka (rus.Полярка). Jūra Tiksio uostas pasiekiamas tik apie 3 mėnesius per metus: nuo birželio pabaigos iki rugsėjo vidurio.

Savo atsiminimuose Tiksį aprašė Julija Putvinskytė-Daniliauskienė: „Tiksio pakrantė nepanaši nei į Bykovo šlapios tundros juostą, nei į Trofimovsko salą. Čia jau tikras krantas, į kairę ir į dešinę nusitęsiantis kalnų keteromis, akmenuotomis ir niūriomis. O pats miestelis – uostas – panašus į tikrą gyvenvietę, kur namai, nors ir mediniai, bet vis tik jų daug, ir žmonės atrodo geriau apsirengę. Pakrantėje supasi nematyti laivai. Tiesa, patys didieji jūrų lavai į uostą negali įplaukti – per seklu. Jie sustodavo žymiai atokiau, o atgabentus krovinius perimdavo mažesni lavai ir nuplukdydavo į uostą. Pakrantėje daug rąstų sielių, Lenos upe atplukdytų į Šiaurę. Jie visi bus ištraukti iš vandens. Tai statybinė medžiaga, taip reikalinga Šiaurės apgyvendinimui.“ Karo metais Tiksis buvo strateginės svarbos Šiaurės uostas. Čia buvo gabenama, perkraunama ir išskirstoma dalis JAV Sovietų Sąjungai pagal „lendlizo“ sutartį tiektos paramos: maisto, audinių, kuro, karinės ir ūkinės technikos (lėktuvų dalių, sunkvežimių, vikšrinių traktorių, elektros stočių ir t.t.). Iš viso karo metais Tiksį pasiekė 54 laivai, išplaukę iš vakarinės JAV pakrantės. Taip pat Tiksis buvo vienas regiono anglių kasybos (ypač - rudosios anglies gavybos) centrų. 1943 m. netoli Tiksio pradėjo veikti didelės anglies kasyklos „Sogo“. Karo metais miestas augo. Buvo plečiamas uostas, įrengta mūrinė elektros stotis, intensyvėjo anglies gavyba.

Karo metais dauguma Tiksyje gyvenusių tremtinių – vienišos moterys, kurioms pavykdavo ištrūkti iš nuošalių žvejų gyvenviečių ir įsidarbinti mieste[1]. Marija Joana Jakaitytė-Kupliauskienė prisiminė: „Kai kas išvažiavo į Tiksį ir įsitaisė į rusų šeimas namų šeimininkėmis, tiesiog tarnaitėmis, todėl toms moterims baigėsi badas. Tiksis buvo ir yra strateginis uostas ir tada ten dirbantys uždirbdavo gana gerai, gaudavo gerus maisto davinius, todėl ir samdydavo tarnaites.“ Pokario metais, ypač 6-ojo dešimtmečio pradžioje, kai žvejyba Lenos deltoje pradėjo lėtėti, į Tiksį persikėlė daugiau tremtinių šeimų. Kurį laiką mieste gyveno ir mokytojavo iš Bykovo atvykęs „Ąžuoliuko“ vaikų choro įkūrėjas Germanas Perelšteinas.

Tiksyje tremtinių gyvenimas buvo griežtai varžomas. Vasarą, prasidėjus laivybos navigacijos sezonui, dauguma tremtinių būdavo priversti išvykti iš miesto ir gyventi aplinkinėse žvejų gyvenvietėse. Pavyzdžiui, Elena Kalvėnienė su šeima, 1951 m. perkelta į Tiksį iš Bykovo, jau 1952 m. buvo grąžinta atgal vietos MVD komendantūros nurodymu.

6-ojo dešimtmečio viduryje Tiksyje gyveno tik keletas tremtinių. Dauguma, pradėjus žlugti vietos žvejybos įmonėms ir kolūkiams, gavo leidimus išvykti į Jakutijos pietinius rajonus, Jakutską, kai kurie liko arba buvo prievarta palikti šiaurėje ir įsikūrė Kiusiure. 1989 m., kai į Tiksį atvyko pirmosios ekspedicijos iš Lietuvos, mieste vis dar gyveno ir mokyklos direktore dirbo buvusi tremtinė Vida Volungevičiūtė[2].

XX a. pabaigoje Tiksio pramoninė reikšmė smuko. 1973 m., kaip nerentabili uždaryta „Sogo“ anglies kasykla. Gyventojų skaičius Tiksyje augo dar iki 9-ojo dešimtmečio pabaigos. Po Sovietų Sąjungos griūties miestas neteko reikšmės kaip arktinis uostas ir palaipsniui nyko. 1999 m. panaikinta ištuštėjusi Poliarkos gyvenvietė. Nuo 1989 iki 2002 m. Tiksio gyventojų skaičius sumažėjo beveik dvigubai (nuo 11,6 iki 5,8 tūkst.). Šiuo metu (2018 m. duomenimis) čia gyvena apie 4,5 tūkst. gyventojų.