Neri Arai

Rajonas: Ust Janos

Kraštas/respublika: Jakutijos ASSR

Valstybė: RSFSR

 Neri Arai(rus.Нерй-Ары)– išnykusigyvenvietė Ust Janos rajone, apie 11 km į pietvakarius nuo Kazačės.

1942 m. rudenį į Neri Arus iš Kazačės atplukdyta apie 20 Lietuvos tremtinių, daugiausia - mokytojų šeimų. Anksčiau vietovė buvo negyvenama. Be Lietuvos tremtinių, čia gyveno tremtiniai vokiečiai iš Leningrado (d. Sankt Peterburgo). Tremtyje Neri Aruos atsidūrusi Aldona Šarkaitė apie gyvenvietę pasakojo: „Ant Janos kranto buvo trys jurtos. Vienoje jau apgyvendinti tremtiniai Leningrado vokiečiai, kitoje apgyvendino lietuvius, trečia „kontora“ ir joje apsigyveno tremtinių prižiūrėtojas rusas Kūricinas. <...> Jurtos pastatytos iš plonų karčių, apdėtos velėnomis, iš išorės ir iš vidaus apledėjusios. Vietoj langų – keturkampės skylės, į kurias įstatyti stori ledo gabalai. Pasieniais iš karčių sukalti narai. Didesnei šeimai platesni, mažesnei – siauri. Tarp narų nedideli tarpai praėjimui. Patalpa apie 25-30 kv. metrų. Vidury patalpos geležinė krosnis iš pusiau perpjautos geležinės statinės su triūba, kuri išvesta per lubas į lauką. Narai buvo ir lova, ir stalas. Apšvietimas – žvakė. Durys vedė tiesiai į lauką.“

Tremtiniai Neri Aruos kirto medžius (daugiausia jaunus medelius ir įvairius krūmus), ruošė iš jų kartis, kurios vėliau buvo plukdomos į šiaurę – Janos upės deltą ir Laptevų jūros pakrantę, statyti ten išgabentų tremtinių jurtoms.

1943 m. visi tremtiniai iš Neri Arų buvo perkelti į kitas gyvenvietes, daugiausia – netoliese buvusį Chatyryką. Ištuštėjusi Neri Arų gyvenvietė išnyko.