LIETUVOS GYVENTOJŲ TREMTYS IR KALINIMAS
SOVIETŲ SĄJUNGOJE

Igarka

Rajonas: Igarkos

Kraštas/respublika: Krasnojarsko kr.

Valstybė: RSFSR

  Igarka – miestas Rusijos Tolimojoje Šiaurėje, Krasnojarsko krašte, Turuchansko rajone. Miestas - už poliaračio, amžino įšalo srityje, įsikūręs prie Jenisiejaus upės. Klimatas labai atšiaurus, žiemos metu šalčiai siekia 50 laipsnių. Ir tai viena didžiausių lietuvių tremties vietų.

1948 metų gegužės 22  d. iš Lietuvos Igarkos link buvo išgabenti 3 ešelonai pilni žmonių. Ištremti 3694 Lietuvos gyventojai.[1] Dauguma jų buvo Kauno, Kėdainių, Klaipėdos, Jurbarko, Raseinių ir Ukmergės apskričių ūkininkai. Kelyje pradėjo mirti pirmieji tremtiniai. Tiksliai žinomos 11 asmenų pavardės.

1948 metų birželio 1 dieną Viduklėje suformuotas ešelonas su  Raseinių ir Jurbarko apskričių tremtiniais ūkininkais  netoli Ufos, Jumatovo stotyje patyrė avariją. Jos metu žuvo 19 tremtinių. Dar 57 tremtiniai buvo sužeisti[2], iš kurių trys vėliau mirė Ufos ligoninėje.

Ešelonai atvyko į Krasnojarską, o iš čia  iki Igarkos jie buvo nuplukdyti laivais.

Atvykę lietuviai sudarė didžiausią tautinę tremtinių grupę. Iš pradžių jie gyveno barakuose, vėliau pasistatė nedidelius namelius, kurie sudarė nedidelį trijų gatvių kvartalą, vietinių vadinama „lietuvių gyvenviete“.

Didžiausia dalis tremtinių dirbo Miško pramonės  kombinate: rąstų sandėliuose, lentpjūvėse, lentų sandėliuose, džiovykloje, vėliau ir prieplaukoje. Mediena prie Igarkos būdavo atplukdoma sieliais iš Angaros, Aukštutinės ir Žemutinės Tunguskos upių. Čia rąstai  buvo ištraukiami iš vandens, rūšiuojami ir sandėliuojami ant kranto, vėliau keliaudavo į lentpjūves, iš jų - į džiovyklas ir lentų sandėlius. Paruošta mediena buvo išgabenama laivais.

Šalia Igarkos, nedidelėje aukštumoje pelkėtoje tundroje, atsirado ir sparčiai plėtėsi lietuvių kapinės. Per  1948 metų pusmetį mirė 198 žmonės.  Kapinės buvo nutolusios nuo gyvenvietės vos kelis kilometrus. Lietuvių  kapai buvo ženklinami būdingais Lietuvos kaimo kryžiais su  puošybos elementais: saulutėmis, ornamentais, įvairiomis detalėmis. Kapinėse buvo nepaprasta kryžių įvairovė. Tose kapinėse buvo laidojama  iki 1957 metų.

Nustojus laidoti senose kapinėse, naujos kapinės buvo įkurtos ties šiauriniu Jenisiejaus pratako galu. Kapinės veikė labai neilgai. Po 1962 m. kilusio Igarkoje didelio gaisro ir paaiškėjus, kad kapinių teritorijoje nėra ištisinio pašalo, kapines buvo nutarta naikinti, o toje vietoje statyti naują mikrorajoną. Lietuvoje gyvenusių artimųjų niekas neinformavo apie kapinių naikinimą, todėl tremtinių palaikus perkėlė speciali brigada į bendrą kapą, o dalis palaikų liko žemėje po naujais pastatais.

Igarkos miesto civilinių aktų mirties registravimo knygose iki 1957 metų buvo registruoti 560 iš Lietuvos kilusių mirusiųjų. LGGRT centras surinko duomenis, kad tremties metu Igarkoje mirė 591 tremtinys.

1989-1990 m. į Igarką vyko tremtinių artimieji parsivežti mirusiųjų palaikų į Lietuvą. 1989 m. liepos mėn. vykusios ekspedicijos metu buvo parvežti 128 palaikai.

2001 m. senose Igarkos kapinėse lietuvių tremtinių vargams įamžinti buvo pastatytas juodo granito paminklas. Projekto iniciatorius ir autorius – Rimvydas Racėnas.

2013 metais Igarkos kapines aplankė bendrijos „Lemtis“ narys Gintautas Alekna, 2016 m. kapines tvarkė projekto „Misija Sibiras“ dalyviai.

 

Literatūra:

  1. Aldona Matulkaitė. Igarkos tremtiniai.
  2. Vytautas Putna. O mes ar sugrįšim...

 

 

Mirusieji pakeliui į tremties vietą:

  1. Barščiauskienė Barbora, Kazio, g.1853
  2. Dargužytė Antanina, Antano g.1872
  3. Dūdaitė Janina, Mykolo g.1946
  4. Grigas Petras, Petro g.1860
  5. Palaimienė Joana, Juozo g.1874
  6. Rimavičienė Elena, Liudviko g.1896
  7. Kamantauskytė Alė, Vlado. g.1948
  8. Jagelavičiūtė Zofija, Klemenso g.1946.
  9. Nekrošienė Rozalija, Martyno g.1857
  10. Petronis Vladas, Igno g.1896
  11. Svetickas Kasparas, Kazio g.1872

 

Žuvusieji ir mirusieji po traukinio katastrofos prie Ufos:

  1. Stoškus Jonas, Jono g.1873
  2. Tamošaitis Antanas, Jono g.1894
  3. Tamošaitienė Marcelė, Juozo g.1904
  4. Pocevičienė Pranė, Antano g.1860
  5. Aksamitauskas Jonas, Mataušo g.1917
  6. Aksamitauskienė Marijona, Kazio g.1911
  7. Aksamitauskas Arvydas, Jono g.1945
  8. Daulenskienė Kotryna, Mykolo g.1870
  9. Užemeckis Pranas, Felikso g.1886
  10. Užemeckienė Pranciška, Baltraus g.1901
  11. Norkus Pranas, Anupro g.1894
  12. Pranskaitiene Natalija, Kazio g.1903
  13. Pranskaitis Telesforas, Kazio g.1933
  14. Pranskaitytė Virginija, Kazio g.1936
  15. Šiaulienė Agota, Antano g.1907
  16. Stankus Petras, Petro g.1880
  17. Stankienė Ona, Izidoriaus g.1885
  18. Stankus Napoleonas, Petro g.1929
  19. Stankutė Genė, Petro g.1937
  20. Bilevičienė Ona, Anupro g.1863 (sužeista, mirė ligoninėje)
  21. Marma Adolfas, Juozo g.1870 (sužeistas, mirė Ufos ligoninėje)
  22. Mockuvienė Rozalija Baltraus g.1894(1898) (sužeistas, mirė Ufos ligoninėje)

 



[1] Lietuvos gyventojų genocidas. Vilnius, 2009.T. 3. P. 878.

[2] Lietuvos gyventojų trėmimai 1940-1941, 1944-1953 metais sovietinės okupacinės valdžios dokumentuose. P. 413-415.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1111

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1111