Aukštutinis Čegonas

Rajonas: Solonešnojės

Kraštas/respublika: Altajaus kr.

Valstybė: RSFSR

 Aukštutinis Čegonas(rus. Верхний Чегон) – nedidelis išnykęs kaimelis, Gorno Atlaisko (Kalnų Altajaus) tarybinio ūkio ferma, Solonešnojės rajone, apie 40 km į pietryčius nuo rajono centro.

1941 m. liepą į Aukštutinį Čegoną atvežta daugiau nei 20 tremtinių iš Lietuvos, daugiausia mokytojų ir ūkininkų šeimų iš Šakių rajono. Eugenija Černiauskaitė-Brogienė apie gyvenvietę rašė: „Aukštutinis Čegonas buvo išsidėstęs kairiajame upės krante, apie 2 km ilgio. Namai čia visi mediniai. Išilgai viso kaimelio ėjo keliukas, negrįstas. Kitoje pusėje keliuko vietomis tai pat buvo namų. Elektros čia nebuvo, nebuvo ir žibalo. Pasišviesdavo žmonės tik balanomis. Žmonės čia buvo labai neturtingi, prastai apsirengę.“ Iš pradžių visi tremtiniai Aukštutiniame Čegone gyveno perpildytame gyvenvietės klube, vėliau buvo išskirstyti į atskirus būstus. Tremtiniai  ganė, melžė karves, dirbo įvairius lauko darbus.

1942 m. pradžioje dalis Aukštutinio Čegono tremtinių buvo išvežti į Barnaulą statyti ir įrenginėti iš vakarinės Rusijos dalies evakuotų karo pramonės gamyklų. 1942 m. vasarą 10 tremtinių išvežti į Jakutiją, daugiausia į gyvenvietes Oliokminsko rajone. 6-ojo dešimtmečio viduryje kaimelyje vis dar gyveno keletas lietuvių. Daugumai jų 1957–1958 m. leista sugrįžti į Lietuvą. Neužilgo ištuštėjusi Aukštutinio Čegono gyvenvietė išnyko.