Senoji Ažinka

Rajonas: Soltono

Kraštas/respublika: Altajaus kr.

Valstybė: RSFSR

 Senoji Ažinka (rus. Старая Ажинка) –kaimas Soltono rajone, 24 km į pietvakarius nuo rajono centro  Soltono. Įkurtas 1777 m.  Išsidėstęs dešiniajame Bijos upės krante.

1941 m. liepą į Senają Ažinką atvežta apie 30 tremtinių, daugiausia iš Radviliškio apylinkių. Tremtiniai buvo išlaipinti Bijsko geležinkelio stotyje, toliau keliavo arkliais. Dauguma tremtinių buvo valstiečių, mokytojų, tarnautojų šeimos. 1942 m. į Senąją Ažinką buvo atvežti Pavolgio vokiečių tremtiniai. Žmonės iš pradžių apgyvendinti buvusios mokyklos patalpose. Po keleto mėnesių dalis tremtinių buvo apgyvendinti pas vietinius žmones. Tremtiniai dirbo įvairius lauko darbus, ganė avių, karvių bandas. Jaunesni dirbo miškuose: kirto medžius, plukdė sėlius, žiemą ruošdavo malkas kaimo reikmėms. Vėliau daug tremtinių moterų dirbo kaimo siuvykloje. Apie darbo sąlygas savo atsiminimuose Danielius Skabas rašė: „Vietiniams gyventojams galiojo įstatymai, tremtiniams – ne. Moterims tremtinėms tai buvo vergija.[...] grįždavo mama sutemus, prisėsdavo ant laiptelio ir užmigdavo.“

1942 m. 13 tremtinių iš Senosios Ažinkos išvežti į Jakutiją, į Oliokminsko rajoną. 1946 m. iš Senosios Ažinkos į Lietuvą pargabenti našlaičiai Stasys Žąsinas ir Laimutė Žąsinaitė (mama Domicelė Žąsinienė mire 1944 m.). Likę tremtiniai nuo 1947 m. pradėjo bėgti iš gyvenvietės. Per metus į Lietuvą pabėgo apie 10 žmonių. 5 iš jų buvo pagauti ir  nuteisti trims metams lagerio arba iškart gražinti į tremtį (Soltono kaimą ir kitas vietas). 1949 m. Lietuvoje suimta ir 7 metams lagerio nuteista L. Žąsinaitė. Likę tremtiniai nuo 1957 m. buvo paleidžiami ir pradėjo grįžti į Lietuvą.

XX a. antrojoje pusėje Senoji Ažinka sunyko. Šiuo metu čia pastoviai negyvenama.

Kapinės.Tremties metu čia mirė dvi lietuvės. Palaidotos bendrose kaimo kapinėse. 1989 metais, kai čia lankėsi buvę tremtiniai, kapinės buvo neprižiūrėtos, tvora apipuvusi. Jų teritorijoje ganėsi gyvuliai.