LIETUVOS GYVENTOJŲ TREMTYS IR KALINIMAS
SOVIETŲ SĄJUNGOJE

Tarbagatajus

Rajonas: Zaigrajevo

Kraštas/respublika: Buriat Mongolijos ASSR (dabar Buriatijos respublika )

Valstybė: RSFSR

             Tarbagatajus (rus. Тарбагатай) – XIX a. viduryje įkurtas nedidelis buriatų kaimas Zaigrajevo rajone, kairiajame Ilkos upės krante, už 45 km į rytus nuo Novoiljinsko, šalia Chandagatajaus siaurojo geležinkelio linijos. Nuo 1930 m. Tarbagatajus priklausė žemės ūkio artelei (vėliau kolūkiui) „Красный Тарбагатай“ (liet. Raudonasis Tarbagatajus). Dalis kaimą supusių žemių buvo užsėtos rugiais, kviečiais, čia buvo auginamos avys ir ožkos, kiek rečiau – karvės.

            1948 m. birželio 10 d. į Tarbagatajų iš Novoiljinsko buvo atvežtos 53 lietuvių šeimos (apie 200 žmonių). Kaimas buvo sunykęs ir skurdus. Tarbagatajuje nebuvo net šulinio – gėrimui, maistui ir skalbimui gyventojai naudojo nešvarų čia pat tekėjusios Ilkos upės vandenį.

Dauguma į Tarbagatajų atitremtų lietuvių buvo apgyvendinti ištuštėjusioje kaimo dalyje, kadaise vietinių gyventojų statytuose rąstiniuose nameliuose, po 1 šeimą (apie 3–5 žmones) 8 m2 pločio patalpose. Jose buvo sukalta po kelis medinius gultus, kai kur ir nedidelius staliukus. Pritrūkus gyvenamųjų namų, dalis lietuvių buvo suvaryti į apleistus, nenaudojamuos tvartus. Daugelyje jų nebuvo išklotų grindų, langų. Stogai – kiauri ir nesandarūs, dažniausiai dengti sutrūnijusiomis lentomis ar maumedžio žievėmis.

            Į Tarbagatajų atitremtos moterys ir paaugliai tiesė medienai transportuoti skirtą siaurojo geležinkelio liniją. Kadangi gyvenvietės apylinkės buvo kalnuotos, dauguma tremtinių būdavo siunčiami nukasti ir išlyginti šlaitų. Vyrai dirbo už 5–7 km nuo Tarbagatajaus buvusiose miško kirtavietėse – kirto medžius kaimo reikmėms arba aplinkinėse darbininkų gyvenvietėse vykstančioms statyboms. 1948 m. vasaros pabaigoje dauguma Tarbagatajaus vyrų kartu su gretimo Chutoro kaimo tremtiniais buvo išsiųsti statyti barakų už 10 km į pietus kuriamoje Moigos gyvenvietėje.

            1948 m. vasarą Tarbagatajuje mirė 3 tremtiniai. Kadangi kaime kapinių nebuvo, mirusieji palaidoti už 10 km buvusiose Verchniaja Ara Kuorkos gyvenvietės lietuvių kapinėse.

            Tarbagatajuje tremtiniai gyveno apie 4 mėnesius – 1948 m. spalį visi lietuviai buvo perkelti į jų pačių pastatytus barakus Moigoje.

2010 m. Rusijos Federacijos gyventojų surašymo duomenimis Tarbagatujuje vis dar gyveno apie 30 žmonių.